GYVENIMAS KAUNE – SU KAIMO PATOGUMAIS

Gatvėmis vadinami žvyrkeliai, vanduo iš šulinio ir mūkianti karvė už namo. Tai – ne kaimo panorama. Tokių vaizdų dar apstu ir antrajame Lietuvos mieste. Vis dėlto specialistai pastebi, kad Kaune kaimo apraiškų sparčiai mažėja.

Purvabridžių dalia

"Rokai prieš 15 metų tapo Kauno miesto dalimi, tačiau iki šiol miesto civilizacijos taip ir nesulaukėme. Liežuvis nesiverčia Rokakiemio, Naujosios gatvių vadinti gatvėmis. Tai greičiau kaimo vieškeliai", – guodėsi į redakciją paskambinęs Rokakiemio gatvės gyventojas Antanas Gerulis.

Neseniai šiomis gatvėmis pervažiavo greideris, tačiau po to gyventojams tik daugiau bėdos nei naudos. "Nugreideriavo, kai priliję ir šlapia, tad dabar viskas virto purvynu. Vasarą kvėpuoti nėra kuo – gyvename dulkių debesyse nuvažiavus kiekvienam automobiliui", – pasakojo Rokų gyventojas.

Lapkritį "Kauno diena" rašė apie Aleksoto gyventojų vargus – Kalvarijos, Bartelių, Dragių ir kitų  gatvių gyventojai, norintys pasiekti artimiausią autobuso stotelę, esančią Technikumo gatvėje, brenda per pažliugusią pievą, rizikuodami įvirsti į griovį arba turi moklinti apie 1,5 km žvyruotomis gatvėmis.

Kauniečiai šaukėsi seniūnijos ir savivaldybės pagalbos, bet išgirdo valdišką atsakymą: neteisėtai išmintas takas yra nesaugus, todėl jo neasfaltuos.

"Kai atsikraustėme gyventi, buvome kaimiečiai – priklausėme Kauno rajonui. Dabar vietovė prijungta prie miesto, bet sąlygos gyventi – nepagerėjo", –  guodėsi Bartelių gatvės gyventoja Danutė Gataveckienė. Nors gyvena mieste, kaimišką dalią bristi per purvynus vis dar patiria nemažai kauniečių, gyvenančių ten, kur neasfaltuotos gatvės, nėra šaligatvių.

Siūlo prisidėti patiems

Pasak savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo Aloyzo Pakalniškio, Kaune dar yra apie 360 kilometrų, arba 400 neasfaltuotų gatvių. Iš viso Kaune yra 1610 gatvių.

"Daugiausia neasfaltuotų gatvių – Aleksoto, Panemunės seniūnijose, taip pat Šilainių seniūnijos dalyje – Romainiuose", – įvardijo A.Pakalniškis.

Kai kuriomis jų važinėja ir viešasis transportas. Dalį gatvių žadama sutvarkyti iš ES paramos lėšų.

"Neasfaltuotose gatvėse gyvenantiems kauniečiams savivaldybė ties pagalbos ranką, tikėdamasi ir pačių žmonių pagalbos. Jeigu gatvės gyventojai sutinka finansiškai prisidėti prie gatvės asfaltavimo, reikia kreiptis į savivaldybę. Mes jau skaičiuosime sąmatą, įvertinsime gyventojų norus, lūkesčius ir galimybes, organizuosime darbus pirmiausia ten, kur gyventojai rodys iniciatyvą", – teigė Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.

Anot jo, kaip tik šiuo metu toks bendradarbiavimas vyksta su J.Semaškos gatvės gyventojais Šilainių seniūnijoje. Ten žmonės savo lėšomis įrengė drenažą, bordiūrus, prisideda prie asfaltavimo.

"Esant nepakankamam finansavimui labai sudėtinga būtų atrinkti, kurias šalutines gatveles asfaltuoti pirmiausia, todėl pirmenybę teiksime toms, kur patys gyventojai norės prisidėti, juolab kad ir magistralinėse gatvėse ar jų atkarpose Šiaurės, V.Krėvės prospektuose, Veiverių gatvėje tikrai yra ką veikti. Tikimės, kad bendradarbiavimas su gyventojais padės išjudinti tą neasfaltuotų gatvių klausimą", – savivaldybės lūkesčius atskleidė A.Pakalniškis.

Greideriavimas negelbsti?

O kol kas didesnės neasfaltuotos miesto gatvės, pasak Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo, kartkartėmis greideriuojamos ir pažvyruojamos. "Šį rudenį, kai lietų keitė atšalimas, o paskui vėl prasidėjo lietūs, greideriavimas neduoda norimo rezultato", – pripažino savivaldybės atstovas.

A.Pakalniškis pasidžiaugė, kad naujomis statybomis užsiimantys nekilnojamojo turto vystytojai dabar jau įrengia infrastruktūrą ir asfaltuoja nedideles gatveles savo lėšomis, o investicijas įskaičiuoja į sklypo kainą. Investuotojai sudaro sutartį su savivaldybe dėl infrastruktūros įrengimo. nes įstatymai kelia griežtesnius reikalavimus.

"Bendradarbiavimas su savivaldybe aktualus tiems be asfalto gyvenantiems naujakuriams, kurie prieš kelerius metus įsikūrė naujuose namuose ir nekilnojamojo turto vystytojų buvo apgauti. Taip pat žvyruotų gatvių yra ir senuose rajonuose, kur ilgą laiką nebuvo sutvarkytos vandentiekio ir kanalizacijos komunikacijos", – pastebėjo Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.

Kartais patogumų atsisako

Kiek kauniečių vis dar semia vandenį iš šachtinių šulinių, sužinoti nepavyko, bet tokios statistikos greičiausiai niekas nefiksuoja. Centralizuotai gyventojams vandenį tiekiančios bendrovės "Kauno vandenys" generalinio direktoriaus patarėjas Vaidas Pocius pateikė informaciją, kiek miestiečių naudojasi vandentiekiu ir kanalizacija.

Iš Kaune skaičiuojamų 163 tūkst. būstų "Kauno vandenų" vartotojai yra beveik 149 tūkst. būstų. Apie 141 tūkst. būstų turi ir centralizuotai tiekiamą vandentiekį, ir kanalizaciją. Beveik 6800 būstų "Kauno vandenys" tiekia tik vandenį. Kiek daugiau nei 1000 būstų naudojasi tik centralizuota miesto nuotėkų sistema.

"Nelegaliai kanalizaciją įsirengusių gyventojų aptinkame, bet gana retai, nes nėra lengva tokius pažeidimus užfiksuoti", – pripažino V.Pocius, paklaustas, ar dažnai kauniečiai leidžia nuotėkas į šlaitus, griovius, vandens telkinius.

Pasak "Kauno vandenų" atstovo, jų bendrovės darbuotojai neturi priemonių, kaip sutramdyti tokius pažeidėjus. "Bausti mes neturime teisės. Jeigu nustatome pažeidėją, turime informuoti Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą, ir jie sprendžią, ką daryti", – galiojančią tvarką paaiškino V.Pocius.

Anot jo, net jeigu "Kauno vandenys" gatvėje nutiesia vandentiekio ir kanalizacijos tinklus, tik dalis gyventojų noriai prie jų jungiasi. "Žmonės numoja ranka – atseit jiems to nereikia. Priversti mes negalime", – apgailestavo V.Pocius ir pripažino, kad pasigenda aktyvesnio bendradarbiavimo su aplinkosaugininkais sprendžiant tokias problemas.

"Kauno vandenų" atstovas V.Pocius neslėpė, kad bendrovė dabar daugiausia investicijų planuoja jau ne į tinklų plėtrą, o seniems vamzdynams atnaujinti. Tam bus skiriamos ir ES Regioninės plėtros programos lėšos.

Erzina netvarka

Kaimo kasdienybė – giedantys gaidžiai – rytais dar žadina tikrai ne vieną kauniečių šeimą, o kai kas klauso ir už lango mūkiančių karvių bei uosto nosį riečiantį mėšlo kvapą, nes jų kaimynai vis dar augina naminius gyvulius.

Nors mieste laikyti gyvulius draudžiama, viename judrios Veiverių gatvės kieme šią vasarą žolę rupšnojo veršelis, mūkė karvė. Žaliakalnio arba vadinamosios Brazilkos šlaituose kauniečiai įpratę matyti laigančių ožkų būrį, o Šilainiuose dar visai neseniai ganydavosi arklys. Nuosavose valdose kai kurie kauniečiai užsiaugina kiaulių, vištų.

Viena kaimiškiausių laikomos Panemunės seniūnijos seniūnė Rasina Žolynienė neslepia – jos prižiūrimoje teritorijoje naminių gyvulių pasitaiko, tačiau kuo toliau, tuo rečiau.

"Rokai, Vaišvydava prie Kauno buvo prijungti neklausiant gyventojų nuomonės. Žmonės ten augindavo gyvulius ir savo įpročių keisti neskuba. Kai kurie ir dabar maištauja – esą prie miesto buvo prijungti prievarta", – šyptelėjo seniūnė.

Ji pastebi, kad jaunimas naminių gyvulių auginimu mieste tikrai nebenori užsiimti, tad laikui bėgant ir gyventojų įpročiai keičiasi. "Vištas, karvę dažniausiai laiko garbaus amžiaus žmonės. Tikrai jų nebaudžiame, elgiamės žmogiškai. Juk tai močiutei višta – visas jos gyvenimas", – svarstė R.Žolynienė.

Pasak seniūnės, mieste galiojančios taisyklės naminių gyvulių auginti neleidžia. Paprastai gyvuliai niekam nekliūva, tačiau didesnė bėda – mieste ūkiškai gyventi norintys nevalyvi ar netinkamai gyvulius prižiūrintys jų šeimininkai.

"Jeigu yra kaimynų skundų, einame, kalbamės, įspėjame. Dažniausiai patys žmonės susipranta, susitvarko. Jeigu kas nors tvarkingai laiko kokią vištą, tai ir kaimynai nesiskundžia", – pasakojo seniūnė.