Teritorija Vilijampolėje jau kurį laiką kelia nesutarimų. Bendrijos pirmininkė sako, kad konfliktas kilo, kai gyventojai sužinojo apie atkurtas nuosavybės teises. Paaiškėjo, kad buvusios savininkės žemę paveldėjimo būdu perėmė įmonė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Čia suformuoti du sklypai, abu priklauso įmonei. Sklypuose yra keturios aikštelės, kurios buvo skirtos gyventojų poreikiams, tačiau įmonė nelaikys aikštelių, ir ruošiasi vykdyti statybas“, – kalbėjo bendrijos pirmininkė Ramunė Liuda Razgūnienė.
Gyventojai nerimauja, kad jų gyvenimas pasikeis iš esmės.
„Papildomas triukšmas, tarša – viskas atsilieptų gyventojų sveikatai. Seni namai, galėtų sutrūkti pamatai ir sienos“, – sakė R. L. Razgūnienė.
Pirmininkė pasakoja, kad pasklidus kalboms apie galimas statybas, buvo suduotas dar vienas smūgis. Moteris iš pakabinto skelbimo sužinojo, kad bus keičiami servitutai. Anot jos, svarbūs takai galėtų išnykti.
„Šitas didysis takas, kuriuo žmonės eina į įvairius objektus – vaistines, parduotuves, mokyklas. Ir smulkesni takeliai, kuriais vaikai eina į mokyklą. Taip pat dvi aikštelės“, – aiškino R. L. Razgūnienė.
Gyventojai sako nepasiduosiantys.
„Ne, ne, tikrai ne. Eisime siena prieš tokį dalyką“, – tvirtino vyras.
„Blogai. Čia ir taip namų užtenka – visą gamtą sudraikys“, – piktinosi moteris.
„Būtų labai liūdna. Mes naudojamės, vaikštome, žaidžiame badmintoną, vaikai čia žaidžia“, – pridūrė kita pašnekovė.
Suformuotuose sklypuose – žalioji zona ir nedidelis parkelis. Arboristai sako, kad kai kurie medžiai čia auga jau pusšimtį metų ir tokį skverą reikėtų saugoti.
„Tas žalias erdves, kurių statyti nereikia, kur pinigų kišti nereikia, norima lengva ranka sunaikinti. Iš mūsų pusės tai atrodo netinkama“, – kalbėjo arboristas Tautvydas Mulevičius.
Tikėdamiesi išsaugoti tarp daugiabučių esantį skverelį, gyventojai, prašydami perimti jį savo žinion, kreipėsi į savivaldybę. Prieš šešerius metus čia savivaldybė atnaujino takus ir įrengė apšvietimą.
„Mes kreipėmės į Kauno miesto savivaldybę, kad galbūt perimtų ar išpirktų sklypą visuomenės reikmėms, nes šio sklypo naudojimas – 51 proc. servitutų“, – teigė R. L. Razgūnienė.
Ši istorija jau pasiekė teismą – įmonė prašo pakeisti servitutą, leidžiantį naudotis aikštelėmis ir pėsčiųjų taku.
„Kauno apylinkės teismas nusprendė atmesti ieškinį – nepripažinti servituto pasibaigusiu. Dėl šio sprendimo buvo pateiktas apeliacinis skundas. Bylą apeliacinėje instancijoje išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismas ir nutarė panaikinti sprendimą bei nutarė grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui“, – aiškino Kauno apylinkės teismo teisėjas Sergej Lebedevas.
Kadangi sprendžiamas servitutų pakeitimo klausimas, į situaciją įsitraukė ir Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).
„NŽT nesutinka su UAB „Domus firma“ ieškiniu, nes ieškovė nenurodė pasikeitusių aplinkybių, kurios lemtų servituto pabaigą. Priešingai, į bylą įtraukti tretieji asmenys neabejotinai patvirtina, kad esantys nustatyti servitutai naudojami gyventojų poreikiams tenkinti ir jie yra būtini daugiabučių gyvenamųjų namų eksploatacijai“, – rašoma NŽT komentare.
Tuo tarpu įmonė teigia tapusi situacijos įkaite – esą dėl servituto negali naudoti savo žemės pagal paskirtį, o privalo tik prižiūrėti sklypą ir mokėti žemės mokestį. Įmonė sako, kad kol kas jokių daugiabučių statyti neplanuoja, nors žemės paskirtis tai leistų.
„Jei žemės sklypas nebus paimtas visuomenės poreikiams ir bus pakeisti/panaikinti esami servitutai, planuojame naudoti žemės sklypą pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane numatytą paskirtį“, – nurodyta įmonės „Domus firma“ komentare.
Bylą grąžinus Kauno apylinkės teismui, kilo abejonių dėl šio teismo kompetencijos žemės klausimu – svarstoma bylą perduoti administraciniam teismui.
Naujausi komentarai