Šiemet vasarį viename iš III forto bunkerių buvo pastebėti išsilieję teršalai ir jame gaištantys šikšnosparniai. Šiandien bunkeris sutvarkytas, o III fortas lankytojams atsivėrė įvairiomis edukacinėmis programomis.

Prakirsta specialiai

Neaiškiame, tąsiame skystyje mirkstantys šikšnosparniai tapo mįsle III fortą prižiūrinčiai asociacijai "Kauno tvirtovė" ir aplinkosaugininkams. Vasario mėnesį pastebėtas radinys – 20 cm gylyje užšalusioje baloje prakiurusi statinė su tepalu. Tepalas buvo išsiliejęs maždaug 40 kv. m plote.

Gynybinio pastato dalyje, kurioje išsiliejo neaiškus skystis, rasti devyni šikšnosparniai. Praėjusią vasarą ten buvo atstatomas drenažas, vandens sumažėjo, o iš jo išniro statinė. Pradžioje buvo manoma, kad kol statinė buvo po vandeniu, pavojaus nebuvo, o kai iškilo į paviršių, pagavo oro, ėmė oksiduotis, prakiuro ir turinys išsiliejo.

Tačiau dabar jau beveik neabejojama, kad per 30 metų puskaponieriaus patalpoje gulėjusi talpykla prakiuro ne pati. "Kai ištraukė statinę, paaiškėjo, kad būta mechaninio sudaužymo. Reiškia kažkas sąmoningai trinktelėjo", – pastebėjo III forto atstovas Ovidijus Jurkša. Talpykloje buvęs tepalas išsiliejo. Spėjama, kad kažkokie piktavaliai giliau forte žiemojusius šikšnosparnius sugaudė ir sumetė į išsiliejusius teršalus.

Kauno rajono policija buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl gamtai padarytos žalos. Tačiau kiek vėliau jis buvo nutrauktas nustačius, kad gamtai žala nebuvo padaryta. Šikšnosparniai buvo surinkti ir išgelbėti, o teršalai surinkti.

Kai ištraukė statinę, paaiškėjo, kad būta mechaninio sudaužymo. Reiškia kažkas sąmoningai trinktelėjo.

Ekologiškas valymo būdas

Tiesa, iš pradžių situacija atrodė gana grėsminga. Vasario mėnesį ledo sluoksnis forto tuneliuose būna gana storas. "Buvo pavojus, kad teršalai iš uždarų patalpų gali išsilieti į gamtą. Tada būtų didelė ekologinė nelaimė", – pasakojo III forto valymo darbus atlikusios kompanijos "Ekoilas" vykdomasis direktorius Robertas Juknevičius.

Ledas buvo barjeras, neleidęs tepalams išsilieti iš uždaros teritorijos. R.Juknevičiaus skaičiavimu, galėjo būti išsilieję apie 200–220 l sunkiojo tepalo. Kompanijos atstovai ne iš karto galėjo imtis darbo, nes viskas buvo sušalę. "Procesui pagreitinti buvo naudotas šiltas vanduo, ir didžioji dalis teršalų greitai neutralizuota", – apie balandį pradėtus darbus pasakojo R.Juknevičius.

Darbams atlikti naudota nauja technologija, nes privažiuoti prie užteršto forto erdvės beveik neįmanoma. Teršalai buvo naikinami naudojant ekologišką "Hydrobreak" tirpalą, kuris išskaido transmisinę alyvą, naudotą senoje karinėje technikoje.

Padėjo gamtai

"Hydrobreak" atstovas Tomas Lekavičius juokėsi, kad tai ne stebuklas, o tiesiog moksliškai pagrįstas principas. "Hydrobreak" veikdamas naftos žaliavą, tiksliau, jos ilgas grandines suskaido, t.y. neutralizuoja. Paskui prasideda bendras aplinkos bakterijos ir šios ekologiškos priemonės darbas – vyksta skaidymas, ir bakterija suvalgo tuos naftos likučius. Lieka vanduo ir anglies dvideginis.

"Ši medžiaga – kaip ploviklis. Daugelis yra matę, kaip ugniagesiai po avarijos purškia gatvėje išsiliejusią tepalų ar benzino dėmę. Ten taip pat naudojamas "Hydrobreak" purškalas. Pas mus gal ne taip dažnai naudoja, tačiau kitose šalyse tai populiaru jau daugiau kaip 25 metus", – aiškino T.Lekavičius.

III forto tuneliuose dar ir dabar yra apie 40 cm ledo sluoksnis. Vasara į forto erdves pavėluoja maždaug 2–3 mėnesius. Todėl valymo darbus atlikusios kompanijos darbuotojai bent kartą per savaitę užsuka į teritoriją patikrinti, ar neišbėgo užsilikusių tepalų. Blogiausia tai, kad statinę su tepalais sudaužę ir galbūt į juos šikšnosparnius sumėtę asmenys siautėdami išnešiojo tepalus ant laiptų, tunelio sienų.

Šiandien III fortas išvalytas ir atviras ne tik šikšnosparniams. Forto erdvėse vyksta įvairios edukacinės programos, lankytojams siūlomi turistiniai maršrutai pėsčiomis, "Tvirtovės parko" autobusiuku arba dviračiais.