Per penkerius metus Kauno rajone parengti 5 657 įmokų apskaičiavimo aktai ir surinkta 13,3 mln. eurų įmokų. Iš jų per ketverius metus infrastruktūros plėtrai skirta 7,3 mln. eurų: 0,3 mln. eurų teko bendrovės „Giraitės vandenys“ eksploatuojamiems tinklams, o likusi dalis buvo panaudota gatvių ir kelių infrastruktūros plėtrai.
Daugiausia darbų iš infrastruktūros įmokų atlikta Domeikavos, Alšėnų, Ringaudų, Užliedžių ir Karmėlavos seniūnijose. Būtent šiose seniūnijose plėtra intensyviausia, jos gausiausiai papildo Kauno rajono savivaldybės biudžetą.
Fiksuotas rekordas
Kalbėdama apie praėjusius metus, Kauno rajono savivaldybės Infrastruktūros plėtros skyriaus vedėja Neringa Mackevičiūtė-Blaškevičienė džiaugėsi: įgyvendinant infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijas, pernai buvo parengti 1 457 savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokų aktai. Fiksuotas skaičius gerokai lenkia 2022 m. rekordą, kai buvo parengtas 1 151 aktas. „Tai liudija, kad urbanizacijos tempai pakaunėje nemažėja, – sakė savivaldybės atstovė. – Kaip ir ankstesniais metais, intensyviausiai statomi gyvenamosios paskirties pastatai“.
2025 m. sumokėtų įmokų suma siekė 1,9 mln. eurų. Ji buvo mažesnė ir už pernykštę (2,4 mln. eurų), ir už 2022-ųjų rekordinę – 3,4 mln. eurų.
„Siekiant spartesnio savivaldybių infrastruktūros plėtros proceso, 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo naujas Statybos įstatymo ir Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo teisinis reguliavimas, nustatantis naują savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos sumokėjimo tvarką. Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka sumokama iki pranešimo apie statybos pradžią pateikimo dienos arba iki statybos darbų pradžios, kai šie darbai, vadovaujantis Statybos įstatymu, gali būti vykdomi nepranešus apie statybos pradžią. Būtent šis teisinio reglamentavimo pasikeitimas lėmė įmokų surinkimo rezultatus“, – paaiškino N. Mackevičiūtė-Blaškevičienė.
Didžiausia pernai sumokėta įmoka už garažų paskirties pastatus Karmėlavos seniūnijoje siekė 53 144 eurų, o didžiausia nuo Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatų taikymo pradžios yra 223 690 eurų 2024 m. už prekybos paskirties pastatą Ringaudų seniūnijoje.
„2025 m. daugiausia sumokėtų įmokų (daugiau kaip 300 tūkst. eurų) yra Ringaudų, Domeikavos ir Garliavos apylinkių seniūnijose, tai leidžia manyti, kad ten šiuo metu vykdoma didžiausia plėtra“, – sakė Infrastruktūros plėtros skyriaus vedėja.
Pagal infrastruktūros plėtros rėmimo programą 2025 m. buvo skirta 2,6 mln. eurų infrastruktūros plėtros įmokų, užpernai – 0,8 mln. eurų. „Infrastruktūros plėtros finansavimas skiriamas atsižvelgiant į infrastruktūros valdytojų prašymus ir jų numatytus įgyvendinti viešosios infrastruktūros objektus“, – paaiškino N. Mackevičiūtė-Blaškevičienė.
Skaičių kalba
2025 m. pasirašytos 55, vos dviem daugiau nei užpernai, savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartys, kurias įgyvendinus planuojama sukurti arba rekonstruoti 12,46 km vandens tiekimo, 11,23 km nuotekų šalinimo, 6,37 km paviršinių (lietaus) nuotekų šalinimo tinklų ir 1,21 km kelių.
Pasak Infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjos, šiuo metu visiškai įgyvendintos 78 infrastruktūros plėtros sutartys, pagal kurias jau yra sukurta ar rekonstruota – vandens tiekimo tinklų (13,90 km), nuotekų šalinimo tinklų ( 12,02 km), paviršinių (lietaus) nuotekų šalinimo tinklų (4,69 km) ir kelių (0,55 km).
Įgyvendinus penkerių metų infrastruktūros plėtros sutartis, duomenys atrodytų taip: būtų įrengta arba atnaujinta 60,52 km vandens tiekimo, 55,92 km nuotekų šalinimo, 24,57 km paviršinių (lietaus) nuotekų šalinimo tinklų ir 6,5 km kelių.
Infrastruktūros plėtros skyriaus vedėja pabrėžė, kad, vadovaujantis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymu, nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos atleidžiami statytojai (vystytojai), kai jie pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį savo lėšomis įrengia savivaldybės infrastruktūrą.
Savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriams už jų patirtas infrastruktūros plėtros išlaidas 2021–2024 m. buvo išmokėta 205 480 eurų kompensacijų. Jos mokamos iš savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokų, kurios surenkamos iš statytojų (vystytojų), prisijungiančių prie savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus pastatytos ar įrengtos savivaldybės infrastruktūros. Šioje srityje rekordiniai buvo 2023-ieji, kai išmokėta suma siekė 90 505 eurų.
Kaip ir ankstesniais metais, intensyviausiai statomi gyvenamosios paskirties pastatai.
Vadovaujantis statybos techniniais reglamentais, vėjo elektrinės, saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos energijos kolektoriai ir kiti atsinaujinančiųjų išteklių energiją naudojantys energijos gamybos statiniai yra priskirtini kitos paskirties inžineriniams statiniams, todėl visi atsinaujinančiosios energijos statiniai Kauno rajone atleidžiami nuo infrastruktūros plėtros įmokos pagal savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą kriterijų sąrašą.
Susiformavo praktika
Per penkerius metus Kauno rajono savivaldybėje susiformavo tam tikra šio įstatymo taikymo praktika. Todėl dažnai sulaukiama kolegų iš kitų šalies savivaldybių, norinčių apie tai išgirsti iš pirmų lūpų.
13,3 – tiek mln. eurų surinkta infrastruktūros įmokų.
Akcentuojama, kad vienas labiausiai pasiteisinusių sprendimų buvo bendrojo plano numatytose gamybos, pramonės ir sandėliavimo teritorijose taikytas vadinamasis skatinamasis infrastruktūros plėtros įmokos tarifas, kuris tokiose teritorijose siekia nuo 3 iki 6 eurų. Toks sprendimas daugelį tokio pobūdžio pastatų statytojų paskatino keltis į minėtas teritorijas, todėl gamybos, pramonės ir sandėliavimo pastatų statybas pavyksta atriboti nuo gyvenamųjų, visuomeninių ir panašios paskirties teritorijų.
2024 m. Kauno rajono savivaldybė pristatė naujovę – interaktyvią infrastruktūros plėtros įmokos tarifų skaičiuoklę (http://maps.krs.lt/skaiciuokle/).
„Šiuo metu yra rengiamas Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano antrasis keitimas, kuriuo bus koreguotos urbanizuojamos ir urbanizuotos teritorijos. Todėl patvirtinus šį planą teks peržiūrėti ir Tarifų zonų teritorijas bei jose taikomų įmokų dydžius. Šiuo metu galioja trylika funkcinių teritorijų, kuriose įmokų dydis svyruoja nuo 1 iki 40 eurų“, – būsimus pokyčius įvardijo N. Mackevičiūtė-Blaškevičienė.
Naujausi komentarai