Gultai požeminėje aikštelėje
Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) atostogavusių lietuvių planai pailsėti virto nerimu, kaip grįžti namo. Uždaryti oro uostai, atšaukti skrydžiai, girdimi ar horizonte matomi sprogimai.
„Šeštadienį ryte pasirodė pranešimų, kad atakuotas Iranas. Pamačiau, kaip suveikė priešraketinė gynyba. Panikos nebuvo. Po pirmų sprogimų taip dar nesureagavau, bet po ketvirto – kai virš galvos bumbtelėjo – pasidarė nejauku, girdėjosi duslūs garsai iš aukštai. Žmonės tuomet jau pradėjo eiti į viešbučius. Viskas vyko ramiai. Jokių sirenų. Gyvenimas verda, mašinos važiuoja. Nebuvo jokios įtampos. Galvojome važiuoti į miestą. Kaip tik važiavome pro „Fairmont“ viešbutį, kuris degė. Bičiuliai kaip tik atsiuntė vaizdo įrašą, kuriame į jį krinta dronas. Pasijutome keistai. Paskui važiuodami pamatėme kitur blyksnius ir kaip kažkas krito. Duslių smūgių vėliau girdėjosi kas kelias valandas. Suvokėme, kad vyksta kažkas rimto, kad reikia grįžti į viešbutį ir niekur nelįsti. Pradėjome galvoti, kaip iš ten išvykti“, – „Kauno dienai“ pasakojo vienas Kauno verslininkas.
Suvokėme, kad vyksta kažkas rimto, kad reikia grįžti į viešbutį ir niekur nelįsti. Pradėjome galvoti, kaip iš ten išvykti.
Jis pridūrė, kad nors panikos ir nebuvo, kai kurie viešbučiai uždarė savo paplūdimius. Pirmą naktį visi gavo „kaukiančius pranešimus“ apie pavojų. Jie pažadino visus iš miegų. Kituose viešbučiuose žmonės ėjo į požemines automobilių stovėjimo aikšteles, kuriose buvo įrengti gultai.
Kauniečio skrydis namo turėjo vykti sekmadienį, bet buvo nukeltas į antradienį. Pirmadienį atėjo pranešimas, kad antradienio skrydžio nebus. „Tuomet nusipirkome skrydį iš Rijado ir vykome į Saudo Arabiją. Norėjome vykti į Omaną, bet naktį siena su juo buvo trumpam uždaryta. Iš Rijado – į Stambulą, lėktuvai vėlavo, bet skrydžiai įvyko. Dabar jau esame namie“, – ketvirtadienį pasakojo kaunietis.
Laiškai nesuteikė informacijos
Ir pašnekovas, ir kai kurie kiti lietuviai įvairiuose kanaluose pasakojo, kad skambučių dėl evakuacinio skrydžio sulaukė tik ketvirtadienį, o iki tol jautėsi palikti nežinioje, nes gauti laiškai nesuteikė jokios aiškios informacijos. Kai JAE oro erdvė pagaliau buvo atverta, bilietus į skrydžius visi pirko, kaip kas išmanė, nors dalis ir šių skrydžių buvo atšaukti ar nukelti.
Žmonės išsakė nusivylimą dėl skurdžios komunikacijos tokioje krizinėje situacijoje.
„Mes daug keliaujame, dirbame užsienyje. Tokioje situacijoje galime greitai susigaudyti. Ir JAE, ir Saudo Arabijoje esame buvę daug kartų. Žinau, kur važiuoti, kam paskambinti. Finansai taip pat leidžia sau padėti. Tačiau buvo transliuojamas stereotipas, kad į Dubajų visi suvažiavę su pinigais, kad susitvarkys patys. Taip nėra. Ten dabar daug paprastų žmonių, susitaupiusių atostogoms. Ką jiems daryti? Yra istorijų, kad kai kurie viešbučiai veja lauk arba liepia susimokėti už papildomas nakvynes. Kur dėtis, jei nėra kaip grįžti namo? Mums viešbutyje papildomos nakvynės taip pat nebuvo nemokamos, bet suteikė 30 proc. nuolaidą. Tačiau ne visi gali susigaudyti, ką daryti, ne visi turi galimybių papildomai susimokėti ir už nakvynę, ir už naujus skrydžius. O jeigu dar keliaujama su šeima?“ – svarstė kaunietis.
Vyras pridūrė institucijų asmeninėje komunikacijoje pasigedęs patikinimo, kad Lietuva bėdoje nepaliks nė vieno žmogaus, kad visiems vienaip ar kitaip padės parsigauti namo.
Priekaištus atmeta
Kita kaunietė taip pat minėjo, kad tikėjosi kitokio bendravimo, kitokios reakcijos iš Lietuvos institucijų.
„Kodėl tame ketvirtadienį Vilniuje nusileidusiame lėktuve tik maža dalis buvo lietuvių? Kodėl kitiems lietuviams tai nebuvo pasiūlyta? Kodėl delsiama juos evakuoti?“, – klausė moteris, prisipažinusi, kad ją labiausiai vargino nežinomybė dėl grįžimo namo. Ji užsiminė, kad įsigijo nemažai skrydžių bilietų apsidraudimui, jeigu vienas ar keli būtų atšaukti.
Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas ketvirtadienį žurnalistams aiškino, kad „FlyDubai“ reisas į Vilnių buvo ne evakuacinis, o užsakomasis. Anot jo, skrisiančiųjų sąrašą sudarė pats vežėjas. Juo grįžo dalis šių avialinijų bilietus anksčiau įsigijusių asmenų. Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį įvyko dar vienas toks skrydis.
„Lietuvos institucijos deda visas pastangas, kad padėtų savo piliečiams išvykti iš Artimųjų Rytų regiono“, – nurodė Užsienio reikalų ministerija (URM).
Lietuvos ambasadorius JAE Ramūnas Davidonis portalui „15min“ trečiadienį teigė, kad ambasadoje dirba trys diplomatai, o iš viso atstovybėje – penki pareigūnai. Anot ambasadoriaus, jie dirba neskaičiuodami valandų, jiems talkina URM.
Padengs ES
Evakuacinis skrydis iš Dubajaus į Vilnių planuotas penktadienį per pietus. Juo planuota parskraidinti apie 100 Lietuvos piliečių, taip pat Latvijos ir Estijos piliečių.
„Tai, aišku, yra pažeidžiami žmonės, bet kartu ir jų šeimos nariai. Nenorime jų atskirti, todėl sąrašas yra didesnis ir daugiau žmonių atsiliepė į mūsų prašymą registruotis“, – žurnalistams teigė NKVC vadovas V. Vitkauskas. Susisiekimo ministerija ketvirtadienį dėl šio reiso pasirašė sutartį su oro vežėju „FlyDubai“.
Pirmiausia planuojama pasirūpinti pažeidžiamais asmenimis – turinčiais sveikatos problemų, garbaus amžiaus, nėščiosiomis, šeimomis su mažais vaikais ir pan.
„Aišku, yra galimybių išvykti ir kitais reisais, [...] yra ir kitų regiono šalių, kurios taip pat vykdo skrydžius. Ir tiems mūsų piliečiams, kuriems reikės pagalbos, padėsime, intensyviai dirbsime, tikrai neapsiribosime rytojaus diena, ieškosime galimybių, kaip būtų galima juos įsodinti į lėktuvus, kuriuos organizuoja mūsų sąjungininkai“, – BNS sakė V. Vitkauskas.
Tikimasi, kad didžioji dalis evakuacinio skrydžio išlaidų bus padengta ES lėšomis.
Specialus puslapis
Sukurtame specialiame interneto puslapyje estravel.lt pateikiama visa reikalinga informacija apie išvykimą iš karo apimto Artimųjų Rytų regiono, per jį galima susisiekti su konsultantais, užsisakyti lėktuvo bilietus ar pervežimus.
URM nurodė, kad darbo dienomis 9–16.30 val. Lietuvos laiku veiks telefono linija, pasiekiama numeriu +370 618 01 614. Juo galima kreiptis ir per „WhatsApp“ programėlę, taip pat rašyti e. paštu [email protected].
URM žiniomis, iš viso Artimuosiuose Rytuose yra apie 2 tūkst. Lietuvos piliečių, daugiausia – per 1 tūkst. – JAE.
Piliečiai, kuriems reikalinga pagalba išvykti iš JAE ir kitų regiono šalių, turi užpildyti registracijos anketą. Užsiregistravusiems asmenims nieko daryti nereikia, URM su jais susisiekia tiesiogiai.
Kariniai veiksmai regione prasidėjo, kai JAV ir Izraelis savaitgalį atakavo Iraną, o šis atsakė smūgiais į amerikiečių karines bazes regione.
(be temos)
(be temos)
(be temos)