JAUNŲJŲ FUTBOLININKŲ AUKLĖJIMO YPATUMAI: KLAUPTIS IR IŠKELTI RANKAS?

Dėl fizinių bausmių vaikams, regis, neturėtų kilti klausimų – jos draudžiamos. Bet vaikų parklupdymą ant kelių iškeltomis rankomis kai kas vis dar laiko priimtinu auklėjimo būdu.

Nuotykių pradžia

Kelionė į tarptautinį vaikų futbolo turnyrą Gdanske, Lenkijoje, turėjo tapti gerų patirčių, sportinės kovos ir entuziazmo siekti geresnių rezultatų užtaisu. Tačiau nutiko kone priešingai. Ryškiausia įsiminusi patirtis – rėkiantis treneris ir bausmė – klūpėti viešbučio koridoriuje iškėlus rankas virš galvos.

Vasario 25–27 d. keleto Kauno futbolo klubų atstovai dalyvavo tarptautiniame futbolo turnyre Gdanske. Vyko vienuolikos ir dvylikos metų futbolininkai.

Požiūris: treneriai neigia, kad vaikai buvo parklupdyti, tačiau Vaiko teisių apsaugos specialistai rengiasi atlikti tyrimą. (I. Gelūno/BNS nuotr.)

„Tai buvo pirmosios karo Ukrainoje dienos. Sūnų į kelionę išleidau su nerimu. Kita vertus, tai buvo jo pirmoji sportinė išvyka, tad dėjau nemažai lūkesčių, kad tai paskatins jį ne tik pamėgti keliones, bet ir dar labiau padidins entuziazmą lankyti mėgstamos sporto šakos treniruotes. Deja, nenumačiau, kad tokioje kelionėje gali kilti ne išorinių force majeure pavojų, bet vaikai gali nukentėti nuo juos lydinčių ir privalančių globoti trenerių“, – „Kauno dienai“ pasakojo mama (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

Aš nemačiau, ar jie buvo parklupdyti, bet man labai įdomu, iš kur jūs gavote tokią informaciją?

Į turnyrą vienu dviaukščiu autobusu vyko futbolo klubo „Girionys“ ir futbolo mokyklos „Olimpas“ jaunieji futbolininkai. Deja, kelionės metu autobusas sugedo. Teko keisti kitu – į mažesnį autobusą buvo susodinti vaikai, tačiau netilpo visi lydėję treneriai. Jie kelionę tęsė mikroautobusu.

„Mano sūnaus globą perėmė kito klubo treneriai, tarp jų –  „Olimpo“ treneris Artūras. Kaip vėliau sužinojau, būtent apie jį dar kelionės pirmyn metu atskriejo sūnaus žinutė: kažkoks treneris rėkia kaip nesveikas, pragaras“, – sūnaus įspūdžius perpasakojo moteris.

Vaikas tėvams pasakojo, kad buvo prigrasinta nepritrupinti maisto, todėl jis ilgos kelionės metu beveik nieko nevalgė ir negėrė, kad autobusui nereikėtų „be reikalo“ sustoti.

Vaikui įstrigo ir situacija, kai, vienam draugui ėmus verkti, treneris iš jo garsiai šaipėsi, esą, gal jam reikia barškučio. Remiantis pasakojimu, trenerio tonas pasikeitė, kai jam paskambino verkusio vaiko mama. Treneris, esą, ėmė pasakoti, kaip ramina vaiką, bet niekaip nepavyksta tai padaryti. Kaip paaiškėjo vėliau, kelionės pradžioje į akis kritę trenerio auklėjimo ypatumai buvo tik pradžia.

Patarė užsirakinti

Pasak tėvų, tikras pragaras keletui vaikų prasidėjo atvykus į nakvynės vietą. Jie buvo apgyvendinti tame pačiame viešbučio aukšte su treneriu Artūru. Pagal pasakojimus tėvai spėjo, kad po ilgos kelionės berniukai nebuvo visiškai klusnūs ir nėjo laiku miegoti, išdykavo.

„Už šią nuodėmę treneris tris vaikus parklupdė koridoriuje ir liepė klūpėti iškėlus aukštyn rankas. Čia jau neišlaikė ir maniškis. Pasakojo, kad tuomet pravirko, o „raminamas“ buvo tais pačiais, jau autobuse girdėtais, „švelniais“ trenerio Artūro žodžiais. Gal tau barškutį duoti? Gal meškiuką į lovytę atnešti?“ – perpasakojo vaiko įspūdžius pašnekovė.

Jaunojo futbolininko mama neslepia nuostabos, nes apie tai, kad treneris Artūras gali ir toliau elgtis neadekvačiai, įspėjo ir sūnaus lankomo futbolo klubo treneris, nakvojęs kiek toliau nuo savo auklėtinių – kitame aukšte. Jis po incidento, esą, patarė berniukams saugumo dėlei nakčiai užsirakinti kambario duris.

Šiuos nuotykius sūnus papasakojo tik grįžęs į namus. Mama spėja, kad kelionės metu nedrįso to padaryti iš baimės. Kalbantis telefonu tik trumpai informavo: „Mama, kai grįšiu ir tau viską papasakosiu, būsi šokiruota.“ Taip ir buvo.

Apie incidentą buvo kalbama su futbolo klubo „Girionys“, kurio auklėtiniai buvo parklupdyti, treneriais ir vadovu. Jie atsiprašė, pripažino savo klaidas, todėl moteris sako didelių pretenzijų neturinti.

„Trenerio Artūro auklėtinių pasiekimai yra aukšti ir daro įspūdį jauniesiems futbolininkams, tačiau noriu paklausti: ar tikrai šiais laikais, ugdant mažamečius, tikslas pateisina sovietmečio priemones?“ – retoriškai klausė moteris.

Skirtingos pozicijos

„Kauno diena“ susisiekė su futbolo klubo „Girionys“ vadovu Aurinu Ivaškevičiumi. Paklaustas apie koridoriuje parklupdytus vaikus, jis pripažino, kad apie incidentą teko kalbėti, tačiau išsamiau pakomentuoti negalėjo, nes pats kelionę tik organizavo.

„Negaliu pakomentuoti, nes nemačiau ir tik girdėjau, kad taip buvo. Treneris minėjo, kad kažkas rėkavo, kažkas nutiko, bet mes viską išsprendėme“, – aiškino A.Ivaškevičius.

Klubo vadovas pripažino, kad šitaip elgtis su vaikais nedera. „Treneris pasikalbėjo su tėvais, mes tarpusavyje pasikalbėjome. Nenorėjome viešinti to incidento. Suprantame, kad taip neturėjo būti. Treneris atsiprašė tėvelių. Sakė, gal nepastebėjo, migdė vaikus, bet aš negaliu daugiau pakomentuoti, nes nebuvau ten“, – tęsė futbolo klubo vadovas.

Jis garantavo, kad tokia situacija daugiau nepasikartos. Siekiant išvengti nesusipratimų, priimtas sprendimas daugiau su kitomis komandomis negyventi. Vis dėlto pokalbio metu klubo vadovas ne kartą rekomendavo pasikalbėti su į kelionę vykusiu treneriu.

Susisiekus su vaikus į turnyrą lydėjusiu treneriu Pauliumi Smariginu, pokalbis pasisuko visai kita linkme. „Aš iš viso nematau apie ką šnekėti. Čia iš viso nieko nebuvo. Man labai įdomu, iš kur šitą informaciją ištraukėte. Čia ne toks dalykas, kurį reikėtų į viešumą kelti ar laikraščiuose rašyti“, – vaikų parklupdymo istoriją vertino treneris.

Susidarė įspūdis, kad P.Smariginui buvo svarbiau sužinoti, kaip žiniasklaidą pasiekė informacija apie galimai smurtinį elgesį su jo treniruojamais vaikais, nei galimo įvykio vertinimas.

Vienam draugui ėmus verkti, treneris iš jo garsiai šaipėsi, esą, gal jam reikia barškučio.

„Aš nemačiau, ar jie buvo parklupdyti, bet man labai įdomu, iš kur jūs gavote tokios informacijos. Šitas įvykis jau seniai išpręstas ir viskas išdiskutuota, išsiaiškinta tarp mūsų“, – kas buvo aiškinamasi, P.Smariginas nenorėjo pasakyti. – Baigiame, nieko aš nepasakosiu.“

Neigia klupdymą

Šios istorijos dėmesio centre atsidūręs treneris yra futbolo mokyklos „Olimpas“ vadovas. „Olimpo“ interneto sveitainėje nurodytos savybės, būtinos specialistams, dirbsiantiems su vaikais: tinkamas mentalitetas, komunikaciniai sugebėjimai, gebėjimas perteikti žinias, tinkamas treniruotės eigos valdymas, produktyvi veiklos filosofija ir planavimas, arogancijos nebuvimas, kompetentingumas, veiklos išmanymas.

Susisiekus su futbolo mokyklos „Olimpas“ vadovu ir treneriu Artūru Ruževskiu, jis neslėpė nuostabos dėl pokalbio temos. „Nesupratau, dėl kokių parklupdytų vaikų? Aš nelabai suprantu, koks incidentas, kokie vaikai“, – kartojo A.Ruževskis.

Perpasakojus „Kauno dienai“ pateiktus jaunojo futbolininko įspūdžius po kelionės į Gdanske vykusį tarptautinį futbolo turnyrą, treneris ir toliau stebėjosi girdimu pasakojimu.

„Nelabai suprantu, ką jūs norite išgirsti ir kokius vaikus klupdė? Kas čia taip sakė? Aš pirmą kartą girdžiu. Kažkas čia ne taip. Aš tai tikrai taip nedariau“, – tęsė treneris.

A.Ruževskis nesiėmė vertinti, ar tokia istorija turėtų reikšti tai, kad vaikai išsigalvojo, o jei išsigalvojo, tai kodėl būtent jis buvo minimas kaip bausmes taikęs suaugęs žmogus.

„Viešbutyje, kuriame aš buvau, nebuvo jokių trenerių. Jie buvo išvažiavę, bet aš negaliu pasakyti. Jūs nesupykite, bet aš pirmą kartą girdžiu – kas ir ką klupdė. Negaliu kalbėti. Esu susitikime. Bet apie šitą dalyką pirmą kartą girdžiu“, – pokalbį baigė A.Ruževskis.

Aiškinsis situaciją

Vaiko teisių apsaugos specialistai konkrečiai šios situacijos neskubėjo komentuoti. „Vaiko teisių gynėjai reaguoja į gautą informaciją ir aiškinasi įvykio aplinkybes. Specialistai susitiks su galimai nukentėjusiais vaikais, jų šeimomis. Pirminis vaiko teisių gynėjų tikslas yra išsiaiškinti, ar vaikams šiuo metu reikalinga pagalba. Tolesni veiksmai priklausys nuo gautos informacijos“, – paaiškino Vaiko teisių apsaugos tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Kauno mieste, Kauno ir Marijampolės apskrityse Ramunė Liubinaitė.

Vaiko teisių gynėjai atkreipia dėmesį, kad bet kurios rūšies smurtas skaudžiai paliečia vaiką. Suagusiųjų pareiga užtikrinti vaikams saugią aplinką.

Tarnybos užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, kad maždaug pusė Lietuvos gyventojų sunkiai identifikuoja smurtą prieš vaikus, o nemaža dalis jį vis dar laiko auklėjimo priemone.

Šis tyrimas taip pat atskleidė, kad šiandien žmonės jau geriau žino, kokios yra dažniausiai pasitaikančios smurto formos, ir nurodė fizinį smurtą (47 proc.), psichologinį smurtą (41 proc.), nepriežiūrą, patyčias, užgauliojimą (po 12 proc.), žeminimą (7 proc.), žodinį smurtą arba rėkimą ant vaiko (6 proc.), seksualinę prievartą, priekabiavimą, neatsižvelgimą į vaiko poreikius, visišką laisvės ribojimą (po 4 proc.).

„Tai, kad žmonės pradeda suprasti, kas yra fizinis ir psichologinis smurtas, jau yra žingsnis link saugesnio gyvenimo mūsų vaikams. Visuomenė vis labiau netoleruoja bet kokios rūšies smurto prieš vaikus, supranta jo padarinius vaikui, bet tarnyba siekia dar didesnio pokyčio. Prie šio pokyčio galime prisidėti kiekvienas iš mūsų nelikdamas abejingas“, – pabrėžė R.Liubinaitė.

Specialistė priminė: kilus įtarimų, kad prieš vaiką gali būti smurtaujama bet kokia forma, pranešti galima vaiko teisių gynėjams skambinant į artimiausią vaiko teisių apsaugos skyrių arba bendruoju pagalbos telefonu 112.