Po senais skliautais
Šių metų Joninėse Šančiuose prie įėjimo lankytojus pasitiks specialiai sukurtos kolonos, o šventė prasidės sutartinėmis. Vėliau dalyviai bus kviečiami eiti į vidines parako erdves.
„Parako viduje yra nepaprasta akustika. Norisi, kad žmonės patirtų tą perėjimą iš vienos būsenos į kitą. Tai ir yra virsmas“, – aiškino viena šios erdvės puoselėtojų – Vida Bliumkienė, kuri prieš daugelį metų su bendraminčiais ėmėsi rūpintis apleistais tvirtovės objektais.
Atvykusieji galės dalyvauti simboliniame rankų plovimo rituale, bus rengiami būrimai, pinami vainikai, vyks įvairios tradicinės Joninių apeigos.
Nors parake vykstančios Joninės pasižymi originalumu, organizatorė pabrėžia, kad jai labai svarbios ir autentiškos lietuviškos tradicijos: vainikų leidimas, sutartinės, būrimai. Todėl ir šioje šventėje šiemet bus daugiau tokių elementų.
Vakaro programoje numatyti koncertai, o vidurnaktį vyks simbolinis ritualas prie laužo. Po jo tradicinė Joninių dalis baigsis, o erdvę perims elektroninės muzikos renginys.
Norisi, kad žmonės patirtų tą perėjimą iš vienos būsenos į kitą. Tai ir yra virsmas.
„Geriausioms Joninėms“
Per daugelį metų Joninės parake keitėsi. Vienais metais atsirasdavo ledo instaliacijos, kitais – įspūdingi fejerverkai, dar vėliau – meninės akcijos, performansai ir įvairūs bendruomenės sumanymai.
Didelę dalį veiklų pavykdavo įgyvendinti gavus finansavimą iš „Kaunas 2022“ programos bei įvairių miesto iniciatyvų konkursų. Tačiau pastaraisiais metais finansavimo nebuvo skirta.
„Atrodo, kad Kaunui Joninių nebereikia. Bet žmonėms jų reikia. Sulaukiame paramos iš bendruomenės. Vieni perveda 20 eurų, kiti 50. Vienas žmogus parašė: „Geriausioms Joninėms Kaune“, – pasakojo organizatorė.
Nepaisant iššūkių, moteris įsitikinusi, kad šių metų šventė bus viena gražiausių.
Ledo durys
Parako sandėlis yra Kauno tvirtovės komplekso dalis. Renginiai jame prasidėjo būtent nuo Joninių organizavimo.
V. Bliumkienė vardijo, kad yra dalyvavusi daugybėje nuostabių tradicinių renginių Kernavėje ar Dzūkijos kaimuose, tačiau Šančiuose norėjo surengti kitokią šventę.
„Tuo metu kiemas jau buvo aptvarkytas, pastatas pradėtas tvarkyti, todėl nusprendėme surengti atidarymą būtent per Jonines“, – prisiminė pašnekovė.
Pirmosios šventės simboliu tapo iš ledo išdrožtos durys. Jas sukūrė skulptorius Jomantas Padgurskas. Nuo tada gimė ir pagrindinis renginio principas: viskas turi būti šiek tiek netikėta, netradiciška ir „parakiška“.
„Pas mus viskas vyksta ne taip, kaip pas žmones. Kuo nenormaliau, tuo geriau“, – juokėsi šančiškė.
Kodėl žmonės grįžta?
V. Bliumkienė įsitikinusi, kad pagrindinė parako sandėlio sėkmės paslaptis slypi ne finansuose ir ne reklamoje.
Tas parakas pilnas mūsų meilės, prakaito ir darbo.
„Čia viskas daroma iš meilės. Žmonės ateina, įsimyli šią vietą, dirba, kuria, palieka dalelę savęs. Vėliau išeina, bet jų pėdsakas lieka“, – sakė entuziastė.
Per daugelį metų parako sandėlio sienos sugėrė tūkstančius valandų savanoriško darbo, daugybę idėjų, bendrų vakarų ir švenčių.
„Tas parakas pilnas mūsų meilės, prakaito ir darbo. Gal todėl žmonės čia jaučiasi taip gerai“, – svarstė pašnekovė.
Ir nors organizatorė juokauja, kad kiekvienais metais žada renginį organizuoti paskutinį kartą, bendruomenė jau žino – kol bus žmonių, kurie tiki šia vieta, tol gyvuos ir netradicinės Joninės parake.
Naujausi komentarai