Rugsėjo 3–5 dienomis Botanikos sode veriasi unikalus Tarptautinis jurginų festivalis ir geriausių veislių konkursas. Šiemet organizatoriai paruošė dvigubą dovaną: dienomis lankytojai kviečiami pasinerti į neaprėpiamą gėlių jūrą, o vakarais – į paslaptingą šviesų ir muzikos festivalį „Botaninės naktys“.
Specialiame konkursiniame lauke visą vasarą buvo auginami Tarptautiniam jurginų konkursui pateikti augalai. Jei anksčiau buvo vertinami skinti jurginų žiedai, tai šiemet konkurso dalyviai dar pavasarį siuntė į sodą jurginų gumbus, kurie čia buvo auginami, puoselėjami.
„Nuskynę žiedą matome tik dalį augalo. Kai visos konkursinės veislės auginamos vienodomis sąlygomis, galime pamatyti jų sveikatą, bendrą estetinį vaizdą, kero tvirtumą, žydėjimo gausumą. Kartais jurginas, kurio skintas žiedas atrodo įspūdingai, lysvėje atsiskleidžia visai kitaip“, – sako VDU Botanikos sodo Ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius.
Visi konkursiniai jurginai augo vienodomis sąlygomis, atlaikė šiųmetes audras, lietus, todėl labai aiškiai matėsi, kaip šios veislės atlaiko mūsų klimatą.
„Taip, kai kurie konkurso dalyviai-jurginai neužaugo, nepražydo, bet, siekdami objektyvumo, samdėme prižiūrėtojus“, – aiškina A. Balsevičius, nes Botanikos sodo jurginai taip pat konkuruoja bendrame konkursiniame lauke.
Nuskynę žiedą matome tik dalį augalo.
Jau tradicija tapęs jurginų konkursas šiais metais peržengė bet kokias regionines ribas. VDU Botanikos sodo ekspozicijose bei specialiose parodų erdvėse pristatomi šimtai jurginų veislių, kurias į Kauną atvežė geriausi selekcininkai, kolekcininkai ir augintojai iš septynių pasaulio valstybių.
Sodo lankytojai gali iš arti išvysti ne tik Lietuvos, Latvijos bei Estijos floros meistrų pasididžiavimą, bet ir nekasdienius egzempliorius iš Čekijos, Prancūzijos, Nyderlandų bei tolimosios Naujosios Zelandijos.
Parodoje galima pamatyti neįtikėtiną formų įvairovę – nuo miniatiūrinių, taisyklingų rutulinių bei pomponinių žiedų iki milžiniškų, savo dydžiu žmogaus galvą lenkiančių jurginų-gigantų.
Savo favoritus rinks ne tik Tarptautinė komisija, lankytojai taip pat galės pasisakyti už jiems labiausiai patikusia jurginų veislė.
Pirmą kartą gražiausią jurginą rinko ir žurnalistai. Kiek neįprastas ir nelengvas darbas buvo iš daugiau nei šimto veislių atrinkti pačią pačiausią.
TV3 žinių žurnalistė Vaida Girčė, Meilė Taraškevičienė iš žurnalo „Namie ir sode“ bei „Kauno dienos“ žurnalistė Diana Krapavickaitė įsimylėjo tamsia lapija ir švelniu, pasteliniu persikiniu žiedu pasidabinusį jurginų krūmą. Tiesa, veislė kol kas neatskleidžiama, nes objektyvumo dėlei prie konkursinių jurginų – nei šalies, nei veislės. Bet žurnalistine prasme jis artimas mūsų profesijai – iš tamsos į šviesą.
Bet grįžkime prie profesionalų. Konkurso vertinimo kriterijai šiemet suvienodinti su taikomais Prancūzijoje: tarptautinė komisija vertins žiedyno dekoratyvinę vertę, formą ir proporcijas, spalvos intensyvumą bei stabilumą, žydėjimo gausumą, bendrą augalo išvaizdą, atsparumą ligoms ir nepalankioms aplinkos sąlygoms.
„Norime į Lietuvą atnešti šiuolaikinį tarptautinį požiūrį į jurginų vertinimą. Gražus jurginas nebūtinai yra tas, kurio žiedas pats didžiausias. Svarbi visuma: augalo proporcijos, sveikata, gausus žydėjimas, spalva, tai, kaip veislė atrodo ir auga gėlyne“, – pasakoja dr. A. Balsevičius, kuriam toks konkurso modelis gerai pažįstamas ir iš asmeninės selekcininko patirties. Jis ne kartą yra siuntęs savo išvestas jurginų veisles į vieną reikšmingiausių tokio pobūdžio konkursų Europoje, rengiamą „Parc Floral de Paris“ Paryžiuje.
Ne atsitiktinai tarptautinei komisijai Kaune pirmininkaus Prancūzijos jurginų konkurso organizatorė Anne-Sophie Brocard.
Pasak dr. A. Balsevičiaus, tokie konkursai svarbūs, nes padeda pastebėti perspektyvias naujas veisles, skatina selekcininkų bendradarbiavimą, augalų mainus ir leidžia visuomenei pamatyti, link kur juda dekoratyvinė sodininkystė.
Tiesa, mokslininkas apgailestavo, kad gėlininkystė – užmirštas mokslas Lietuvoje, kai Prancūzijoje tai – prestižinis ir gerai apmokamas darbas.
O kol gėlininkystė Lietuvoje taps prestižu, lankytojų pagyros ir džiaugsmai liejosi per kraštus.
„Net širdis apsąla pamačius tiek spalvų. Atvažiavau tik trumpam pasivaikščioti, bet jau pusvalandį stoviu prie šito raudono milžino – atrodo kaip tikras meno kūrinys“, – prisipažino Regina.
Jos draugė Laimė tęsė: „Smagiausia tai, kad visi šie grožiai sunumeruoti ir galima patiems pasijusti komisija. Mes jau išsirinkome savo favoritą – įdomu, ar profesionalų nuomonė sutaps su mūsiške“.
Po visą dieną trukusio jurginų vertinimo, atskleista, iš kokios šalies kuris krūmas yra. Paaiškėjo, kad žurnalistų išrinktas gražiausias jurginas į Lietuvą atkeliavo iš Naujosios Zelandijos.
Jurginų konkurso Botanikos sode Grand Prix į Prancūziją išsiveš jurginų veislė „Moonflower“.
Naujausi komentarai