Dauguma klientų į įspūdingai papuoštą kirpyklą užsuko tiesiog apsikirpti, o pateko į išprotėjusių kirpėjų rankas.

„Gal ne plikas išeisiu“, – teigė pašnekovas.

„Nustebau, kad visi taip apsirengę“, – sakė kitas pašnekovas.

Restoranai vilioja irgi šiurpiai – prie durų renkasi vėlės.

„Sunaudojome apie 2 tonas moliūgų, dažėme, daug rankų darbo, kažkaip smagu“, – kalbėjo „Sushi Lounge“ vadovė Daiva Breivė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

O pas kitus kiemas tapo moliūgų karalyste – kur pažvelgsi, vien geltonskruosčiai, jų čia – 20 tonų.

„Jeigu anksčiau nebūdavo specialaus meniu, dabar pradėjome daryti specialų – vadinasi „Raganų puota“, – nurodė „Bernelių užeigų“ vadovas Adas Jazbutis.

Ne tik dekoracijos keičiasi – restoranų meniu atsirado raganos pirštai, vaiduoklių troškinys ar numirėlio dantukai. Ar kauniečiai švenčia Helovyną namuose?

„Moliūgą visada išsipjaustau“, – pabrėžė moteris.

Švęsti Helovyną ar ne – amžinas klausimas. Vieniems tai rimties metas prieš Vėlines, kitiems – smagiai šiurpi šventė. Etnologas sako, kad blogų švenčių nėra ir net lygina Helovyną su lietuviškomis Užgavėnėmis – esą jos tai lietuviška Helovyno versija.

„Akcentuojama, kad lietuviams nebūdinga gąsdinti ir taip toliau. Prisimin­kime Užgavėnes, kaip interpretuoja Užgavėnių kaukes – ateina mirę protėviai, tos kaukės išplaukia iš protėvių kulto“, – kalbėjo VDU kultūrų studijų docentas Arūnas Vaicekauskas.

Šventimą galime labai įvairiai suprasti.

Dar prieš keletą metų Helovynas sulaukdavo kritikos iš religinės bendruomenės – esą linksmybės nedera su katalikybe. Dabar požiūris pamažu keičiasi.

„Nėra krikščioniška, pasaulis pasigavęs. Šventė perėjo transformacijas, kai iš Visų Šventųjų šventės gavosi komercinis reikalas, kurį turime kaip Helovyną“, – aiškino Kauno kunigų seminarijos rektorius Liutauras Vėliniškis.

Nors linksminamasi prieš Visų Šventųjų dieną, Vėlinės Lietuvoje nuo to nepraranda savo svarbos.

„Šventimą galime labai įvairiai suprasti – kaip švęsti. Tai ir šviesi šventė, ir rimties: prisimename savo artimuosius, kurie mums brangūs“, – šnekėjo L. Vėliniškis.

Helovyną, arba Visų Šventųjų naktį, pirmieji pradėjo švęsti senovės keltai prieš daugiau nei 2 000 metų Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Lietuvoje ši šventė tapo labiau pastebima apie 2 000-uosius – tuomet moliūgai, kostiumai ir vakarėliai ėmė vis dažniau puošti spalio pabaigą.