KAM NAUDOJAMOS DAUGIABUČIŲ GYVENTOJŲ KAUPIAMOSIOS LĖŠOS?

„Kiekvieną mėnesį atsiskaitydami už būstą mokame kaupiamąsias lėšas, kurios lyg ir skirtos būtinoms namo remonto išlaidoms padengti. Tačiau kai namas remontuojamas, visada už atliktus darbus mokame papildomai. Kam skirtos kaupiamosios lėšos, kada gyventojai gali reikalauti, kad darbai būtų atlikti už sukauptus pinigus?“, – klausia Kristina B.

Komentaras

Gintarė Urbonaitė

UAB „Būsto valda“ teisininkė

iekvieną mėnesį namo administratoriaus surenkamos kaupiamosios lėšos bendroms namo reikmėms nėra naujas mokestis, nustatytas daugiabučių namų administratorių iniciatyva. Pareiga kaupti lėšas, skirtas namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. Detalesnę šių lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir lėšų apsaugos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2015 m. balandžio 15 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 390.

Gyventojų sukauptos lėšos yra naudojamos pagal tikslinę paskirtį – namo bendrojo naudojimo objektų (stogo, sienų, šildymo mazgo ir kt. konstrukcijų) remontui. Šie remonto darbai planuojami parengiant ilgalaikį planą, kuriame numatomi konkretūs darbai, lėšų kaupimo įmokos dydis, lėšų kaupimo trukmė ir kiti aspektai. Ilgalaikį planą ir apskaičiuotą kaupiamosios įmokos tarifą tvirtina butų ir kitų patalpų savininkai teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad dalis sukauptų lėšų gali būti panaudojama ir nenumatytiems darbams, pvz., avarijų atveju atsiradusiems defektams ar inžinerinių sistemų gedimams likviduoti.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad gyventojų sukauptos lėšos yra jų bendroji dalinė nuosavybė, tad savininkai, pageidaujantys, kad būtų atliekami jų norimi darbai, visada gali kreiptis į administruojančią bendrovę, kad ši organizuotų darbus, už kuriuos bus apmokama iš kaupiamųjų lėšų. Savininkai taip pat gali kreiptis norėdami išsiaiškinti sukauptų lėšų likutį. Tokią informaciją administruojanti bendrovė teisės aktų nustatyta tvarka patalpų savininkams taip pat teikia metinėje veiklos ataskaitoje.

Svarbu paminėti ir tai, jog teisės aktai numato šių lėšų apsaugą – patalpų savininkų sukauptos lėšos yra kaupiamos atskiroje banko sąskaitoje, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam daugiabučiam namui ir kiekvienam patalpų savininkui atskirai. Administratorius savarankiškai šių lėšų panaudoti negali.

Atkreiptinas dėmesys, kad nors kaupiamųjų lėšų tarifą nustato minėtas Vyriausybės nutarimas, butų ir kitų patalpų savininkai, pageidaujantys, kad jų name būtų atlikti reikalingi bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ar pagerinimo darbai, gali savo iniciatyva padidinti kaupimo įmokas. Galima pasidžiaugti, kad vis daugiau savininkų taip ryžtasi taupyti lėšas, kurios skiriamos būtent tam, kad daugiabučiame name būtų atlikti gyventojų norimi darbai, pavyzdžiui, laiptinės langų, durų keitimas, laiptinės remontas ir kt.

Laukia klausimų

Kauno daugiabučius administruojančios bendrovės „Būsto valda“ specialistai pasirengę atsakyti ir į kitus kauniečius dominančius klausimus.

Klausimus dėl daugiabučių priežiūros galite siųsti e. paštu info@bustovalda.lt.