KAUNAS ATSISVEIKINA SU SAVO POETU: LENGVO KELIO, HEROJAU!

Šiandien kauniečiai rinkosi atsisveikinti su mylimu poetu, rašytoju, vertėju Kęstučiu Navaku. Vieni atėjo atsisveikinti gyvai, kiti paskutinius palinkėjimus siuntė socialiniame tinkle.

Urna su poeto palaikais antradienio popietę buvo pašarvota salėje prie Šv. Antano Paduviečio bažnyčios Radvilėnų plente. Aplink ją daugėjo gėlių, o salėje – atėjusių atsisveikinti artimų žmonių, rašytojų, poeto bičiulių.

„Kęstutis buvo neeilinio talento žmogus, jis viską stengėsi daryti kitaip nei kiti. Tai buvo tikras bohemos atstovas, tas, be kurio ilgą laiką buvo neįsivaizduojama festivalio „Kaunas Jazz“ publika. Beje, Kęstutis labai natūraliai festivalį, jo atmosferą įterpė į savo prozos kūrinius“, – sakė su poetu atėjęs atsisveikinti festivalio „Kaunas Jazz“ sumanytojas Jonas Jučas. Pasak jo, Kęstutis buvo išrankus muzikai, tikras melomanas, dažniau nei džiazo klausęsis roko kūrinių. „Apskritai, jis klausėsi gana intelektualios muzikos“, – pastebėjo J. Jučas.

„Su Kęstučiu susipažinau, kai jis dar buvo vyresniųjų klasių moksleivis. Jis tada rašė eilėraščius, kuriais sekė manim. Vėliau jis mano įtakos sėkmingai atsikratė ir pradėjo rašyti savo stiliumi – tapo tikruoju Navaku. Mūsų abiejų poezija – miesto poezija. Naudojame miesto atributiką, esam miestiečiai. Tuo esam – gal dabar jau reikėtų sakyti – buvom – panašūs“, – susimąstė poetas Gintaras Patackas.

Vilmanto Raupelio nuotr.

„Su Kęstučiu buvom artimi bičiuliai nuo sovietmečio pabaigos. Taip jau atsitiko, kad aš ir pirmose jo vestuvėse buvau liudininku, ir antrose. Jaunystėj kartu išeidavom per barus, bet, žinoma, ne tik juose bendravom. Kęstutis apsilankydavo mano studijoj senamiestyje. Prieš keletą metų ten surengė savo gimtadienį. Buvo sugalvojęs tapyti – parodžiau, pabandė. Paskui nepatiko jam tas darbas – supjaustė. Ir dabar ta supjaustyta drobė mano studijoj stovi“, – sunkiai rinkdamas žodžius pasakojo artimas K. Navako bičiulis dailininkas Antanas Obcarskas. Paskutinį kartą jis bičiulį aplankė praėjusią savaitę – padėjo pakabinti televizorių, kurį iš patalo nebegalėjęs pakilti K. Navakas buvo įsigijęs.

Sudie, dvasios Samurajau.

Pasak A.Obcarsko, nors Kęstučio sveikata paskutinį pusmetį ėjo vis prastyn, jis turėjo planų – buvo užsibrėžęs pabaigti porą knygų. „Deja, nespėjo“, – apgailestavo poeto bičiulis. Portalo kaunodiena.lt žiniomis, naujausia K.Navako kūrybos knyga vis dėlto turėtų pasirodyti ketvirtadienį prasidedančioje Vilniaus knygų mugėje.

Nuoširdūs atsisveikinimo žodžiai rašomi ir poeto dažnai naudotame feisbuke. „Lengvo kelio, Herojau!“, „Ilsėkis nuo meilės ir nuo neapykantos“, „Laimingos kelionės skliautų takais, mylimiausias iš Poetų!“, „Gero įkvėpimo Dangaus soduose“, „Rašykite knygas mums iš Amžinybės. Išlikite ir Tenai toks pat rašytojas – avantiūristas“, „Sudie, dvasios Samurajau“, „Ilgėsiuos“, „Ilsėkis ramybėje, Poeta“, – šiais žodžiais ir senoviniu kreipiniu į K. Navaką atsisveikinant kreipėsi ne vienas jo kūrybos gerbėjas.

Trečiadienį, vasario 19 d., 15 val. urna su poeto palaikais bus išlydėta į paskutinę kelionę. Poetas bus palaidotas Petrašiūnų kapinėse.