Kaunas atidarė akademiją, kurioje gaminami ir testuojami lietuviški lustai. Čia jau darbuojasi pirmieji studentai – būsimi inžinieriai, programuotojai ir technologijų entuziastai.

„Reikia atkaklumo, ryžto, bet mes neturime nei labai sudėtingos teorinės fizikos, nei labai aukštos matematikos. Labai daug kas tiek studijose, tiek darbe yra paremta tuo, kaip tu gali pritaikyti tas žinias, kurias įgyji“ – kalbėjo KTU studentas Eidenis Kasparavičius.

Akademijoje įrengtos laboratorijos arba kitaip vadinami „švarūs kambariai“. kur kuriamos ir testuojamos tikros mikroschemos. „Lustai naudojami bet kokiame elektronikos įrenginyje. Dabar jau sunku surasti neišmanų elektronikos įrenginį, kuris neturėtų procesoriaus, specializuotų lustų. Visuose įrenginiuose – net ir mažiausiuose, yra mikroschema, kurioje yra lustas, kurį mes čia ir projektuojame, gaminame, testuojame“, – sakė „FabLab Kaunas“ projektų vadovas Audrius Marfeldas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lietuva žengia į pasaulinę lustų rinką. Naujo centro įkūrimas – svarbus žingsnis siekiant įsiterpti tarp Europos puslaidininkių technologijų lyderių. „Dabar su tuo dirba studentai, tai turime kelias kryptis – nuo įvairios alternatyvios energetikos, 5G ryšių ir tolimesnių modifikacijų“, – pridūrė A. Marfeldas.

Nors Taivanas laikomas pasaulio lyderiu šioje srityje, Kaunas jau meta pirmą iššūkį. Gal po kelerių metų jūsų telefone veiks ne koks nors azijietiškas, o lietuviškas lustas.

„Mums reikia kai kuriose vietose pasivyti. Kai kuriose vietose mes esame ir priekyje, bet pagrindinis uždavinys yra praktinis pritaikymas – fundamentika, kuri paremta praktiniu taikymu. Tai yra, kad mes, kaip galima greičiau, duotume tuos įrankius pramonei ir jie taptų dar greitesni globalioje rinkoje“, – aiškino KTU Elektros ir elektronikos fakulteto dekanas Mindaugas Žilys.

O kauniečių ambicijos – milžiniškos – tapti svarbesniais rinkos lyderiais nei Taivanas. „Mums netrūksta nieko, mums reikia tik noro ir spausti kaip galima greičiau būti priekyje“, – akcentavo M. Žilys.

Tai esą itin svarbu ir dėl geopolitinės situacijos, nes pritrūkus lustų stoja viskas. „Visos technologijos turi būti Europoje, Amerikoje. Nutolusios nuo mūsų kelia pavojų mūsų pramonei. Dėl to, kad netgi nedidelio komponento trūkumas sustabdo visą gamybos grandinę ir tai yra labai pavojinga“, – pabrėžė KTU Elektros ir elektronikos fakulteto dekanas.

Europa ieško alternatyvų lustų gamybai. Vienas didžiausių poreikių rinkoje – kas tą kurs ir gamins. Skaičiuojama, kad Lietuvoje reikia apie 2 tūkstančių specialistų, išmanančių puslaidininkių gamybos pramoninę įrangą, pramoninius gamybos procesus bei medžiagas.

„Tiesiog sukasi galva mąstant, iš kur paimti tų gabių, talentingų moksleivių, kad mes galėtume patenkinti pramonės poreikį. Pramonė yra pagrindinis raktažodis universiteto darbotvarkėje“, – akcentavo KTU Strateginių partnerysčių prorektorė teigė Edita Gimžauskienė.

Akademija įsikūrė vieninteliame Baltijos šalyse prototipavimo centre „M-LAB“. Čia veikia dvylika laboratorijų, kuriose kuriami kritiškai svarbūs technologiniai sprendimai.

„Mechanika, mechatronika, biomedicininė inžinerija, chemijos sritys ir įvairios kitos. Unikalumas yra labai didelis. „M-LAB“ centras yra skirtas prototipavimui. Tai gali būti kažkokio medicinos prietaiso prototipas, mikroschemos prototipas, kurią dalis mokslininkų arba jaunųjų tyrėjų suprojektuoja, o kita dalis kuria ir bando gaminti prototipą“, – kalbėjo „M-LAB“ veiklos vystymo vadovė Lolita Jurkšienė.

Maži daiktai – didelė ateitis. Mokslininkai sako, kad Kaunas rodo pavyzdį, jog Lietuva nori ne tik stebėti pokyčius, bet ir juos kurti.