Praėjusią savaitę Seimui patvirtinus kitų metų valstybės biudžetą, Kauno vadovai džiaugiasi, kad mūsų miesto poreikiai neliko nuošalyje – svarbūs investiciniai projektai sulauks pinigų iš Valstybės investicijų programos, o kai kuriems seniems darbams užbaigti ir naujiems pradėti bus galima skolintis daugiau.

Dėmesys svarbiems projektams

"Spartūs ir esminiai pokyčiai Kaune yra neatsiejami nuo Vyriausybės ir Seimo pagalbos. Matome, kad pažadai virsta konkrečiais darbais. Esame dėkingi už tai. Su tokiu premjeru galime nuveikti labai daug", – neabejojo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Didžiausiu pasiekimu bendradarbiaujant su Vyriausybe ir Seimu Kauno vadovai laiko tai, kad į Valstybės investicijų programą (VIP) buvo įtraukti dideli Kauno investiciniai projektai – daugiafunkcio S.Dariaus ir S.Girėno sveikatinimo, kultūros ir užimtumo centro Kaune rekonstrukcija bei naujo modernaus lengvosios atletikos maniežo statyba. Jiems kitų metų VIP numatyta beveik 600 tūkst. eurų suma leis gerokai pasistūmėti į priekį įgyvendinant šiuos projektus.

"Sutvarkius S.Dariaus ir S.Girėno stadioną ir senąją Kauno sporto halę, pastačius lengvosios atletikos maniežą, tai bus visas kompleksas Ąžuolyne – išskirtinė sporto bazė ne tik Lietuvos mastu. Tai bus atspirties taškas imtis Dainų slėnio bei Ąžuolyno infrastruktūros sutvarkymo", – planus dėstė Kauno vicemeras Povilas Mačiulis.

Sparčiai juda pirmyn

P.Mačiulis priminė, kad naujasis lengvosios atletikos maniežas iškils šalia S.Dariaus ir S.Girėno stadiono, kur dabar yra vadinamoji apšilimo aikštelė. "Šiuo metu tikslinamas detalusis planas. Viskas daroma, kad nebūtų pažeistos paveldo vertybės, ir statybos vyks tik ten, kur tai galima daryti. Stadiono ir Sporto halės rekonstrukcijos taip pat vyks jautriai atsižvelgiant į tos teritorijos vertingąsias savybes, siekiant jas išsaugoti", – žadėjo mero pavaduotojas ir pridūrė, kad be valstybės finansinio indėlio tokių projektų Kaunas nepajėgtų įgyvendinti.

Anot P.Mačiulio, Vyriausybė dar vasarą patvirtino, kad neabejoja to projekto įgyvendinimo tikslingumu. "Belieka pasidžiaugti, kad tie Vyriausybės pažadai prisidėti prie projekto įgyvendinimo yra tęsimi", – sakė vicemeras, išskyręs premjero patarėjų komandos su kauniete Jūrate Juozaitiene priešakyje svarbų indėlį.

Jis viliasi, kad 2016 m. jau bus parengti šių objektų techniniai projektai, o statybas planuojama pradėti kitų metų rudens pradžioje. P.Mačiulis atkreipė dėmesį, kad tai itin sparčiai į priekį judantys projektai, mat jų imtasi tik nuo pavasario, kai darbą pradėjo naujosios kadencijos miesto taryba ir vadovai.

Dar viena galimybė

Labai svarbiu dalyku kitąmet sprendžiant darbų finansavimo klausimus Kauno vadovai įvardijo ir tai, kad Vyriausybė įsiklausė į pasiūlymus padidinti skolinimosi limitus Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybėms.

P.Mačiulio nuomone, skolinimosi limitas Kaunui yra išskirtinis, palyginti su kitomis Lietuvos savivaldybėmis. "Tas kriterijus, kuris varžo galimybes pasiskolinti, padidintas nuo 40 iki 50 proc. viso savivaldybės biudžeto, leis mums bent iš dalies spręsti Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbų klausimą. Galėsime galvoti ir apie naujų projektų inicijavimą, prisidėti prie stadiono ir lengvosios atletikos maniežo statybos. Dar vienas svarbus dalykas – galėsime tęsti intensyvų miesto gatvių tvarkymą, kurį pradėjome šiemet. Gatvės ir šaligatviai ir kitąmet išlieka prioritetu", – vardijo vicemeras.

Vyriausybei sutarus su savivaldybių asociacija, viršijant 40 proc. bendrąjį skolinimosi limitą, bus galima skolintis ne tik ES lėšomis savivaldybėse įgyvendinamiems projektams kofinansuoti, bet ir projektams, finansuojamiems iš valstybės investicijų programos, kofinansuoti.

Reikėjo pasirūpinti anksčiau

"Labai gaila, kad prieš pradedant Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbus toks projektas nebuvo įtrauktas į VIP. Dabar, kai darbai jau vyksta, atėjus į Vyriausybę jiems natūraliai kyla klausimas, kodėl tai nebuvo padaryta anksčiau", – apgailestavo P.Mačiulis.

Jis neabejojo, kad tokio svarbaus objekto kaip Laisvės alėja rekonstrukciją išties buvo įmanoma įtraukti į VIP programą, dabar tai padėtų gauti valstybės paramą tolesniems darbams. "Dabar, kai jau pirmas darbų etapas įsibėgėjęs, atrodome keistai: darbai pradėti, o pamačius, kad nebeišeina, prašome pinigų iš Vyriausybės", – keblią situaciją įvardijo P.Mačiulis.

Vis dėlto jis nepraranda vilties ir sako, kad Vyriausybė nežada nusigręžti nuo Kauno. "Esame gavę pažadą iš premjero ir Susisiekimo ministerijos, kad jie ieškos visų kitų įmanomų būdų, kaip Kaunui padėti įgyvendinti šį grandiozinį projektą", – užsiminė mero pavaduotojas.

Įrodė projektų svarbą

"Kaunas kitąmet valstybės biudžete tikrai nebus nuskriaustas. Iš esmės tiems investiciniams projektams, kuriems miestas prašė finansavimo, ir bus skirta pinigų", – pasidžiaugė kaunietė Seimo narė socialdemokratė Orinta Leiputė.

Vyriausybės ir Seimo dėmesio, anot politikės, sulaukė Kauno savivaldybės noras sutvarkyti S.Dariaus ir S.Girėno stadioną, senąją Sporto halę, pastatyti naują lengvosios atletikos maniežą.

Anot O.Leiputės, išskirtinė teisė kitąmet daugiau skolintis suteikta tik dviem Lietuvos miestams – Kaunui ir Vilniui. "Jeigu Kaunas galės įvairiems darbams papildomai pasiskolinti apie 14 mln. eurų, manau, kad miestui tai bus išties nemaža suma", – pridūrė O.Leiputė.

VIP lėšomis bus tvarkoma Kalniečių poliklinika – jai skirta 166 tūkst. eurų. "Girstučio" kultūros ir sporto centro kultūrinei daliai sutvarkyti teks 130 tūkst. eurų. Sąlygos mokiniams mokytis, o mokytojams dirbti pagerės nusprendus iš VIP skirti 116 tūkst. eurų Rokų gimnazijai, o 185 tūkst. eurų – B.Brazdžionio pagrindinei mokyklai.

"Kaunui dėmesio skirta išties gerokai daugiau nei ankstesniais metais. Meras ir vicemerai – neišskiriant nė vieno – intensyviai važinėjo į Vyriausybę ir įrodinėjo vieno ar kito projekto įgyvendinimo svarbą", – pastebėjo Seimo narė.

Pinigai ateis į Kauną

O.Leiputė taip pat atkreipė dėmesį, kad valstybė kitąmet finansuos daugybę darbų ir kituose Kauno objektuose. Lėšų iš VIP programos bus skirta Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus pastato rekonstrukcijai užbaigti. Už 900 tūkst. eurų bus tęsiami Nacionalinio Kauno dramos teatro rekonstrukcijos darbai. Finansavimo iš valstybės sulauks ir Kauno valstybinis muzikinis teatras – jo rekonstrukcijai VIP skirta beveik 1,5 mln. eurų. Zoologijos sodui, pamėgtam ne tik kauniečių, kitąmet bus skirta 119 tūkst. eurų.

Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje pradėtiems darbams nuspręsta skirti 230 tūkst. eurų. Atsinaujinimo laukiantis Maironio lietuvių literatūros muziejus sulauks 248 tūkst. eurų.

Daug dėmesio VIP programoje skirta Kaune įsikūrusiems universitetams. Kone 0,5 mln. eurų valstybė nusprendė investuoti į Lietuvos sporto universiteto infrastruktūrą. VIP lėšomis bus finansuojami Kauno technologijos ir Vytauto Didžiojo universitetai.

"Be dėmesio neliks ir Kaune esančios gydymo įstaigos. Iš VIP programos kitąmet bus skirta pinigų Kauno klinikinei ir Respublikinei Kauno ligoninei, taip pat – Kauno klinikoms", – vardijo socialdemokratė O.Leiputė. Jos duomenimis, 104 tūkst. eurų bus skirti ir Vilijampolės socialiniams globos namams sutvarkyti.

"Tai tik nedidelė dalis objektų, kuriems kitąmet bus skirta valstybės lėšų. Kai kuriems tęstiniams darbams finansavimas bus skirtas ne iš VIP, o iš kitų šaltinių", – pridūrė O.Leiputė.

"Seime esu jau vienuolika metų, bet tik pastaruosius pusę metų iš miesto vadovų pradėjau jausti, kad esu reikalingas Kaunui. Dabartinė miesto vadovybė yra labai aktyvi ir dažnai mus maloniai trukdo dėl Kauno projektų. Anksčiau to nebuvo. Kaunas daug metų buvo skriaudžiamas. Bet dėl to kaltę turėtų prisiimti ir buvę miesto vadovai", – atkreipė dėmesį Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas.

Skaičiai

Planuojamos kitų metų valstybės biudžeto pajamos siekia 8,046 mlrd. eurų, asignavimai – 8,687 mlrd. eurų, deficitas – 640,3 mln. eurų.

Papildomų asignavimų, nei buvo numatyta pagal pirminį variantą, suplanuota socialinei, švietimo ir viešojo saugumo sritims. Planuojant didinti minimaliąją mėnesinę algą, valstybės biudžeto asignavimų valdytojams ir savivaldybėms numatoma papildomai 21,1 mln. eurų darbo užmokesčiui.

Komentaras

Algirdas Butkevičius

Premjeras

Džiaugiuosi, kad Kaune pajudėjo stambūs projektai, prie kurių įgyvendinimo prisideda ir Vyriausybė. Praėjusiais metais žadėjome skirti lėšų Panemunės tilto Kaune statybai. Tokį įsipareigojimą davėme Kauno žmonėms – pinigai buvo skirti, ir šiemet šis projektas užbaigtas.

Planuodami 2016 m. valstybės ir savivaldybių biudžeto projektą, Kaunui paliktas 50 proc. skolinimosi limitas, tad pinigus, kuriuos savivaldybė skolinsis, galės nukreipti svarbiems statybos darbams finansuoti. Tai leis greičiau įgyvendinti projektus, kurie vėliau duos socialinę ir ekonominę grąžą. Tad permainas, tikiuosi, pamatysime greitai.

Iš Valstybės investicijų programos 2016 m. skyrėme lėšų projektavimo darbams – S.Dariaus ir S.Girėno sveikatinimo, kultūros ir užimtumo centro Kaune rekonstrukcijai 300 tūkst. eurų. Ir 290 tūkst. eurų skyrėme lengvosios atletikos maniežui.

Meras V.Matijošaitis man dar rudenį pristatė galimų projektų vizualizacijas, pateikė savo viziją. Ketinama atnaujinti Sporto halę ir maniežą. S.Dariaus ir S.Girėno stadione vienu metu galės rungtynes stebėti apie 20 tūkst. žiūrovų. Maniežas atitiks tarptautinius reikalavimus. Bus sutvarkyta ir aplinka, tad esu įsitikinęs, kad tai pakeis Kauno veidą ir pritrauks daugiau miesto svečių.