„Buvo nelengva, bet pavyko suderinti techniką, sportą ir kultūrą. Dėl 100-mečio renginio tikrai verta pasistengti“, – sakė dabartinis LAK prezidentas Rolandas Dovidaitis.
Vyras pasakojo, kad klubas tęsia daugiau nei 90 metų trunkančią tradiciją organizuoti ralį „Aplink Lietuvą“, siūlo iniciatyvas tobulinant eismą. Pastebėta, kad sulaukiama ir Susisiekimo ministerijos dėmesio.
„Tai džiugina“, – sakė R. Dovidaitis.
Šiai sukakčiai ruoštasi iš anksto. Išleistas kapitalinis autoriaus Juozo Mažeikio leidinys „Lietuvos automobilių klubas: nuo 100-mečio aukštumos“.
Jame surinkti unikalūs faktai, dokumentai ir nuotraukos iš visos 100-mečio istorijos.
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
Lietuvos automobilių klubui – 100 metų
„Neslėpsiu, teko prisidėti prie šio leidinio finansavimo. Tokios investicijos yra mano, kaip klubo prezidento, pareiga, kurių beje, tenka prisiimti ne tik jubiliejaus proga. Taip pat pagaminome 100-mečiui skirtą ženklelį“, – pasakojo LAK prezidentas.
Nors pirmasis automobilis Lietuvoje įregistruotas buvo dar 1896 m., tik 1925-ųjų pabaigoje garsūs Lietuvos visuomenės veikėjai Kipras Petrauskas, Liudas Daukša, Silvestras Žukauskas, Anatolijus Rečka ir kiti ėmėsi ryžtingesnių veiksmų kuriant nacionalinį automobilių klubą. Netrukus grupelės entuziastų pastangas vainikavo 1926 m. kovo 20 d. įregistruoti Lietuvos automobilių klubo įstatai.
Tarp daugelio su eismu ir automobilizmu susijusių klausimų LAK ėmė rūpintis automobilių ir motociklų lenktynių organizavimu. Svarbiausiu klubo renginiu tapo jį iki šiol tebegarsinančios tradicinės lenktynės „Aplink Lietuvą“ šalies Prezidento taurei laimėti.
Ypatinga premjera
„Šrekas“: bene brangiausias ir techniškai sudėtingiausias spektaklis šio teatro istorijoje.
Pagal Williamo Steigo knygą ir „Oskaro“ apdovanojimą pelniusį „DreamWorks Animation“ kino filmą sukurtas miuziklas į sceną sukvies visame pasaulyje pamėgtus pasakų personažus, tačiau šįkart jų nuotykis vyks ne kino ekrane, o gyvai, žiūrovų akivaizdoje.
Miuziklo pjesę ir dainų tekstus parašė žinomas amerikiečių dramaturgas Davidas Lindsay-Abaire'as, muzikos autorė Jeanine Tesori – abu pelnę po keletą „Tony“ ir kitų Amerikos teatro apdovanojimų.
Spektaklio režisierius Kęstutis Jakštas manė, kad daugelis šį spektaklį priskirs vaikams ar paaugliams, tačiau jis patikino – miuziklas tinkamas visoms amžiaus grupėms.
„Manau, kad užaugo vaikų karta, neskaičiusi pasakų. Šiandien daug laiko virtualioje erdvėje praleidžiantiems vaikams norime suteikti galimybę spektaklyje išvysti tai, ko jie galbūt neperskaitė knygose ir neišgirdo iš savo tėvų ar senelių. Norėtųsi, kad tos kelios valandos teatre, pasinėrus į pasakų pasaulį, šeimai taptų bendro buvimo laiku – be naršymo telefone, be žinučių vienas kitam, net kai jų adresatas sėdi visai šalia. O išėjus iš teatro galėtų šiais įspūdžiais pasidalyti ir juos aptarti drauge“, – sakė K. Jakštas.
Spektaklio „Šrekas“ sceninį pasaulį kūrė režisierius Kęstutis Stasys Jakštas, jo muzikinį pulsą valdė muzikinis vadovas ir dirigentas Jonas Janulevičius, jam talkino dirigentas Mantas Jančiauskas ir dirigento asistentas Ernestas Valionis.
„Šrekui“ būdingą spalvingą, netikėtą ir pašėlusią pasakų karalystę į sceną perkėlė scenografė Giedrė Brazytė. Pagrindinių herojų ir keisčiausių bei smagiausių pasakų pasaulio gyventojų išvaizdą sukūrė kostiumų, lėlių ir grimo dailininkė Julija Skuratova.
Muziką su judesiu sujungė choreografas Dainius Bervingis, o choro skambesiu rūpinosi chormeisterė Rasa Vaitkevičiūtė. Spektaklio atmosferą papildė, sceninius vaizdus ir jų nuotaikas atskleidė šviesos dailininkė Monika Šerstabojevaitė.
Pagrindinio herojaus – žaliojo, rūstaus iš išorės, bet jautraus širdyje Šreko – vaidmenį sukūrė Žygimantas Galinis, Rokas Laureckis ir Žanas Voronovas.
Princesę Fioną įkūnijo Gabrielė Bielskytė, Ingrida Kažemėkaitė ir Viktorija Zeilikovičiūtė, o vienu ryškiausių spektaklio komiškų personažų – nepailstančiu, plepiu ir amžinu optimistu Asilu – tapo Martynas Beinaris, Vygantas Bemovas ir Martynas Stankevičius.
Savimylos Lordo Farkvado vaidmenį kūrė su užsidegimu neigiamo amplua ėmęsis Jeronimas Milius drauge su kolegomis Regimantu Gabšiu ir Ramūnu Urbiečiu.
Aplink pagrindinius herojus scenoje atgimė visas spalvingas „Šreko“ pasaulis, jo personažus sukūrė Kauno valstybinio muzikinio teatro solistai, choro ir baleto artistai.
Naujausi komentarai