Birželio 14 dieną visa Lietuva mini Gedulo ir vilties dieną. Prisimename tuos, kurie prieš 70 metų buvo ištremti. Gedime tų, kurie tremtyje žuvo, negrįžo namo.

Vytauto Didžiojo Karo muziejaus kiemelyje skambėjo gražiausios lietuvių liaudies dainos, iš širdies liejosi eilės. Taip savo pagarbą žuvusiems ir negrįžusiems išreiškė kauniečiai.

„Jau 70 metų prabėgo nuo tos dienos, kai žmonės buvo grūdami į vagonus ir tremiami į nežinią. Šiandien tik norėčiau, kad lietuviai niekada nepamirštų, visada prisimintų, pagerbtų žuvusių atminimą“, - kalbėjo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno skyriaus vadovas Juozas Savickas.

Gedulo ir vilties dienos renginiuose dalyvavęs mero pavaduotojas Stanislovas Buškevičius išreiškė pagarbą tremtiniams, padėjo gėlių prie Laisvės paminklo ir Nežinomojo kareivio kapo.

„Birželio 14 dieną prasidėjo mūsų tautos genocidas, nors pasaulis to nepripažįsta. Sovietų armija norėjo, kad Lietuvoje nebeliktų lietuvių. Bet mes išgyvenom, mes laisvi. Jaunoji karta turėtų nepamiršti, kiek mūsų tautai kainavo laisvė“, - sakė mero pavaduotojas S.Buškevičius.

13 val. Kauno geležinkelio stoties perone buvo padėta gėlių.