Mato perspektyvų
Susitikdamas su Kauno verslininkais ambasadorius teigė norėjęs išgirsti įmonių, kurios jau bendradarbiauja su Kazachstanu, atstovų nuomonę. „Kokių jie turi pageidavimų, pasiūlymų ar net pastabų. Man svarbu pajusti dabartinį mūsų tarpusavio santykių ir bendradarbiavimo pulsą“, – sakė ambasadorius.
Į Kauną jis atvyko su lūkesčiais paskatinti kitas įmones pradėti veiklą šioje šalyje, buvo pasiruošęs atsakyti į klausimus apie reikalavimus, teisės aktus, standartus, aktualius verslui.
„Pvz., viena įmonė, kuri, kiek supratau, tiekia kranus tiltų statybai, galėtų rasti savo vietą mūsų rinkoje. Juk beveik visa Kazachstano teritorija šiuo metu yra viena didelė statybų aikštelė. Kita įmonė pristatė savo veiklą grūdų ir žemės ūkio produkcijos eksporto srityje. Kazachstanas yra vienas didžiausių grūdų tiekėjų ir eksportuotojų pasaulyje“, – teigė T. Urazajevas.
Nuo pieno iki elektronikos
Nemažai Kazachstano krovinių keliauja per Klaipėdos uostą. Po ES sankcijų Baltarusijai ir Rusijai, šiai pradėjus karą Ukrainoje, krovinių sumažėjo, nes daugybė produktų yra bendros gamybos rezultatas. Be to, pagrindiniai Kazachstano krovinių tranzito maršrutai driekiasi per Rusijos ir Baltarusijos teritorijas.
Kazachstanas, kalbant apie importą, labai vertina, pasak ambasadoriaus, Lietuvoje gaminamą elektronikos produkciją.
„Šiuo metu didelę Lietuvos eksporto į Kazachstaną dalį sudaro žemės ūkio produktai, ypač pieno gaminiai. Taip pat vertiname Lietuvos farmacijos pramonę. Kalbėdamas apie elektronikos produkciją, turiu omenyje ir lazerių technologijas. Tačiau lazeriai ir elektronikos gaminiai patenka į tam tikrų sankcijų ir eksporto kontrolės priemonių taikymo sritį, kai kalbama apie jų eksportą į Rusiją ir Baltarusiją“, – pripažino T. Urazajevas.
Širdies centras
Tarpusavio ryšių Lietuva su Kazachstanu turi ir medicinos srityje. Akademikas Jurgis Brėdikis rengė kardiochirurgijos specialistus Kazahstanui, o akademikui, dabartiniam Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriui, ilgamečiam Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovui Rimantui Benečiui kadaise buvo patikėta kurti Širdies centrą Astanoje, prisidėti prie Kazachstano medikų profesinės ir mokslinės kvalifikacijos kėlimo. Už nuopelnus jam suteiktas Kazachstano Respublikos garbės profesoriaus vardas.
T. Urazajevas paminėjo, kad Kaune studijuoja apie 100 studentų iš Kazachstano. Kiek mažiau – Vilniuje ir Klaipėdoje. Ambasadorių atlydėjęs Kazachstano garbės konsulas Albertas Milinis, dirbantis konsulate Kaune, papildė, kad asmeniškai pažįstąs kazachstanietį, kuris išmoko lietuvių kalbą, baigė medicinos studijas, dirba chirurgu ir gyvena mūsų šalyje.
Tačiau Lietuvoje likusių gyventi kazachstaniečių – ne per daugiausia. Ambasados konsulinėje apskaitoje Lietuvoje yra užregistruota maždaug 200 nuolat gyvenančių Kazachstano piliečių.
Vis dėlto tai tik oficialiai užsiregistravę asmenys. Registruotis neprivaloma. Tokia registracija palengvina, jeigu nelaimės atveju reikėtų susisiekti su jų artimaisiais arba atvirkščiai. Arba suteikti pagalbą ekstremaliųjų situacijų atveju ir pan.
Sezoniniai darbuotojai
„Kalbant apie vadinamuosius laikinus ar sezoninius darbuotojus, žinau, kad nemažai jų atvykdavo dirbti į Lietuvos įmones. Kai kurie dirbo tolimųjų reisų sunkvežimių vairuotojais, kiti – statybos sektoriuje. Anksčiau jų Lietuvoje buvo maždaug 3–4 tūkst.“, – sakė T. Urazajevas. Dabar šis skaičius sumažėjęs.
Kazachstano piliečiams, atvykstantiems į Lietuvą, anot pašnekovo, nelabai sudėtinga prisitaikyti prie kasdienio gyvenimo.
„Paslaugų sektorius, jo organizavimas ir infrastruktūra iš esmės nedaug skiriasi nuo to, ką turime Kazachstane. Mokyklos, ligoninės, parduotuvės ir kitos kasdienės paslaugos šiandien daugelyje pasaulio šalių yra gana panašios. Žinoma, kiekviena valstybė turi savų ypatumų, tačiau apskritai adaptacija vyksta gana greitai“, – palygino diplomatas.
Pačiam ambasadoriui vienintelis didesnis iššūkis buvo klimato skirtumai. „Pvz., Astanoje žiemą vidutinė temperatūra gali siekti –20 °C. Tačiau Kazachstano gyventojams tokį šaltį, kai yra sniego ir stiprus šaltukas, kartais lengviau ištverti nei Lietuvoje esant –5 °C, kai vyrauja drėgmė ir vėjas. Prie tokio klimato taip pat galima ir reikia priprasti. Tačiau labai svarbu, kad žmogų suptų gera socialinė aplinka, kad jis jaustųsi priimtas ir turėtų su kuo bendrauti. Diplomatams ir jų šeimoms šiuo požiūriu paprasčiau, nes Lietuvos institucijos užtikrina būtinas gyvenimo sąlygas. Diplomatai ir jų šeimos gyvena gana komfortiškai, todėl didesnių problemų nekyla“, – teigė ambasadorius.
Paminėjo kalbos barjerą. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos moksleiviai gana gerai kalba angliškai, nors tai nėra nei jų gimtoji, nei valstybinė kalba.
Šiuo metu didelę Lietuvos eksporto į Kazachstaną dalį sudaro žemės ūkio produktai, ypač pieno gaminiai. Taip pat vertiname Lietuvos farmacijos pramonę.
Tremtinių palikuonys
Dar vienas svarbus Lietuvos ir Kazachstano ryšys – bendra istorinė patirtis. Daug lietuvių buvo ištremta į Kazachstaną ir Sibirą. Buvo organizuojamos ekspedicijos, kurių metu lietuviai lankėsi šiose vietovėse, lankė ir tvarkė apleistus tautiečių kapus.
Šiuo metu Kazachstane, ambasadorius turimais duomenimis, gyvena maždaug 7 tūkst. lietuvių kilmės žmonių. Daugiausia – tremtinių palikuonys.
Jis paminėjo, kad Kazachstane visoms tautinėms mažumoms sudarytos sąlygos puoselėti savo kalbą, kultūrą ir tradicijas, steigti ir plėtoti nacionalinius kultūros centrus.
Naujausi komentarai