Kauniečiai artimųjų atilsiui vis dažniau renkasi kolumbariumus | kl.lt

KAUNIEČIAI ARTIMŲJŲ ATILSIUI VIS DAŽNIAU RENKASI KOLUMBARIUMUS

  • 9

Kaune daugėjant pasirenkančių saugoti mirusių artimųjų urnas kolumbariumuose, savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ planuoja tolesnę kolumbariumų plėtrą trejose miesto kapinėse.

Užpildytų nišų gausėja

Prieš septynerius metus pirmieji Kaune kolumbariumai iškilo Petrašiūnų kapinėse. Juos projektavo architektas Gintautas Natkevičius. Tada tai buvo naujovė ir sienelėse esančios nišos pildėsi ne itin sparčiai. Bėgant metams situacija keitėsi ir jau kitais metais bus svarstoma, ar nevertėtų plėsti kolumbariumų kompleksą.

Savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktorius Ričardas Čėsna įsitikinęs, kad ši paslauga tik populiarės. „Artėjama prie Skandinavijos šalių modelio, kur kremuojama apie 70 proc. mirusiųjų. Pas mus 2015 m. kremuota tik 15 proc. mirusių kauniečių, o pernai jau 50 proc. Tiesa, daug urnų vis dar laidojamos šeimos kapavietėse, bet auga ir susidomėjimas kolumbariumais“, – sakė įmonės vadovas.

Jis Petrašiūnų kolumbariumų populiarumą aiškina dar ir tuo, kad šios kapinės laikomos prestižinėmis, čia palaidota daug įžymių ir nusipelniusių žmonių. Gauti leidimą kapavietei neturint šeimos kapo čia galima tik pritarus Kauno savivaldybėje veikiančiai Laidojimo vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisijai. Pasirinkę laidojimą kolumbariumuose tai gali padaryti be jokių specialių sąlygų.

Galimybių daugėja

Kaune šiuo metu neturint šeimos kapo kauniečius laidoti galima tik Vainatrakio kapinėse, kur numatyta daug vietų naujoms kapavietėms. Karmėlavos, Seniavos, abejose Romainių ir kitose kapinėse plėtra jau sustabdyta. „Būtent dėl to naujiems kolumbariumams statyti pasirinkome populiarias, bet be galimybės plėsti įprastam laidojimui kapines“, – aiškino R.Čėsna.

Kolumbariumai per praėjusius ir šiuos metus iškilo Seniavos ir Romainių kapinėse.

Kolumbariumai per praėjusius ir šiuos metus iškilo Seniavos ir Romainių kapinėse. Seniavos kapinės pasirinktos dėl gausių Aleksoto mikrorajono ir Garliavos gyvenvietės bendruomenių. Ten kolumbariumai pradėjo veikti nuo praėjusių metų lapkričio. „Čia daug kas nori palaidoti savo artimuosius, o kolumbariumai yra gera išeitis, jei nėra šeimos kapo. Šiemet baigėme tvarkyti aplinką, įrengėme naują tiltelį ir tikimės, kad objektas sulauks susidomėjimo“, – vylėsi R.Čėsna. Kolumbariumai pastatyti vietoje, kuri nuo seno netiko kapavietėms dėl po žeme slūgsančių statybinių atliekų. Šiuo metu juose užpildytos trys nišos iš 160.

Romainių kolumbariumai nors ir pradėjo veikti tik nuo šių metų balandžio, bet ten jau saugoma septyniolika urnų. Pirmame etape pastatyta 90 nišų. Ši vieta taip pat turėtų būti paklausi tarp Romainių, Giraitės, Užliedžių, kitų priemiesčio gyventojų, kurių šiose apylinkėse kasmet gausėja. „Jei kolumbariumai pilnės taip sparčiai, kaip iki šiol, gali tekti rengti planus tolesnei jų plėtrai“, – kalbėjo R.Čėsna. Beje, Romainių kolumbariumai taip pat pastatyti netinkamoje įprastai laidoti vietoje – ten gruntiniai vandenys srovena vos pusmetrio gylyje.

Tiek Seniavos, tiek Romainių kolumbariumus taip pat suprojektavo G.Natkevičius. Šio architekto kūriniai siejasi su kraštovaizdžiu, parenkamos atitinkamos medžiagos, statinių išdėstymas.

Ričardas Čėsna. Evaldo Šemioto nuotr.

Saugojimo kainos skiriasi

Visų kolumbariumų statiniai sudaro penkis aukštus. Pasirodo, čia, kaip ir ieškant gyvenamosios vietos daugiabučiuose, yra ir populiarūs, ir mažiau paklausūs aukštai. Pirmus ir penktus velionio artimieji linkę rinktis paskiausiai. Dauguma nori antro, trečio arba ketvirto. Žvakučių ir gėlių nišose dėti negalima – tam skirta vieta po pirmo aukšto nišomis, tačiau gali būti, kad žmonės labiau linkę matyti artimojo nišą maždaug savo akių lygyje. Dėl to nuspręsta peržiūrėti ir kainodarą. Pasirinkę mažiau populiarius aukštus moka mažesnį nuomos mokestį 25 metams – 496 eurus. Kiti tam turi skirti 547 eurus. Tai pat visiems dar priklauso sumokėti 347 eurus už nišos kolumbariume priežiūrą visą minėtą laikotarpį. Pastaroji suma nustatyta pastebėjus, kad kai kurie asmenys, lankantys artimųjų kapavietes kolumbariumuose, ima valyti graviruotas lenteles įvairiomis cheminėmis priemonėmis ir rizikuoja jas sugadinti.

Praėjus 25 metams artimieji galės iš naujo pratęsti sutartį ir palikti urną kolumbariume, palaidoti ją šeimos kapavietėje arba išbarstyti mirusiojo pelenus teisėtoje teritorijoje.

Kai kurie kauniečiai pareiškia norą iš anksto rezervuoti nusižiūrėtą konkrečią vietą kolumbariume ir jame įrengtoje nišoje. Tada pasirašoma rezervavimo sutartis su „Kapinių priežiūra“. „Gerbiame tokį norą, todėl ir sudarėme tokią galimybę. Tai, beje, naudinga ir įmonei, nes iš anksto gauname lėšų kolumbariumų plėtrai“, – sakė R.Čėsna.

„Kapinių priežiūra“ administruoja 26 kapines, teikia įvairias kapaviečių ir dokumentų tvarkymo paslaugas.

GALERIJA

  • Kauniečiai artimųjų atilsiui vis dažniau renkasi kolumbariumus
Rašyti komentarą
Komentarai (9)

...

O koks tau skirtumas kas po NNN metų su tavo pelenais atsitiks?

Amzina poilsio Vieta zeme

Geriausia tureti seimos kapaviete.Dabar zmones is anksto nusiperka tas vietas ,o kas toliau, kada nebus tu artimuju,po 25 metu tavo pelenus kazkas ,kas nores uzimti isbers. Svetimi nepagailes.

...

O kokie patogumai tam 'atilsiui' kolumbariumuose įrengti?
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS