Kauniečiai jaučiasi palikti likimo valiai – smarvė tampa nepakeliama, bet valdininkai veikti neskuba | kl.lt

KAUNIEČIAI JAUČIASI PALIKTI LIKIMO VALIAI – SMARVĖ TAMPA NEPAKELIAMA, BET VALDININKAI VEIKTI NESKUBA

  • 26

Kauno gyventojai nepaliauja kovoję dėl saugesnio ir švaresnio gyvenimo, tačiau ne vienus metus kenčiantiems nuolatinę smarvę, sklindančią iš Kauno mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (MBA) gamyklos, lieka tik skėsčioti rankomis. Imtis pokyčių valdininkai neskuba, nepaisant to, kad atliekų tvarkymo sistema kelia diskomfortą aplinkinių rajonų gyventojams ir apskritai turi abejotiną ekonominę naudą.

Kauno rajono Ramučių piliečių teisių gynimo asociacijos „Mūsų teisė“ buvusi pirmininkė Greta Varnaitė-Venskienė sako, kad smarvė ir tarša, sklindanti iš Kauno MBA įrenginių, nuo pat jų veiklos yra didžiulė problema gyventojams.

Seimo nariai Kazys Starkevičius ir Justinas Urbanavičius tikisi Seime priimti reikiamas pataisas, kurios užtikrintų galimybę pačioms savivaldybėms spręsti – mišrias komunalines atliekas rūšiuoti MBA įrenginiuose ar vežti tiesiai į deginimo įrenginius.

Gyventojai tapo gamyklos įkaitais

Į klausimą, kodėl MBA savu laiku iškilo ne nuošalioje ir tam pritaikytoje vietoje, o Kauno miesto teritorijoje, atsakymo tikriausiai neturi niekas. Aplink gamyklą išsidėsčiusių Ramučių, Karmėlavos ir kitų rajonų gyventojai pasirinkimo neturi – vėjui papūtus jų rajono kryptimi, tenka užverti langus ir tūnoti užsidarius namuose. Ne vienas pergyvena ir dėl pavojaus sveikatai, mat atlikus tyrimus paaiškėjo, kad iš šios įmonės sklindantys teršalai gerokai viršija nustatytas normas.

G. Varnaitė-Venskienė patvirtina – seniai visiems žinoma problema iki šiol niekaip neišspręsta. „Nerimą kelia ne tik blogas kvapas, bet ir ore pasklidę lakieji organiniai junginiai. Vienus užuodžiame, kitų ne, bet visi jie kenkia sveikatai. Kai jie susijungia su kietosiomis dalelėmis, tampa kancerogeninėmis medžiagomis, kurios labai pavojingos žmonių sveikatai ir gyvybei“, – sakė buvusi asociacijos pirmininkė.

Tyrimų metu nustatyta, kad net septyni iš trylikos taršos leidime nurodytų teršalų Kauno MBA viršijo leistinas normas: acetonas – tris kartus, etilbenzenas – tris su puse karto, o etilimerkaptanas – net 87 kartus. Žmones išgąsdino ir retos, galimai dėl taršos kilusios ligos, tačiau oficialiai pateiktoje Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje apie tai net neužsimenama.

Susirūpinusių gyventojų nepasitenkinimas ir nuolatiniai aplinkosaugininkų skundai yra žinomi Aplinkos ministerijos vadovybei. Ne kartą iš gyventojų lūpų sklidę paraginimai ir valdininkų garsūs pareiškimai, esą problemą būtina spręsti, atsimuša tarsi į sieną. Problemą žino visi, tačiau ilgai lauktų pokyčių šalia Kauno MBA esančių rajonų gyventojai taip ir nesulaukia.

E. Kinaičio nuotr. 

„Betikslio atliekų perrūšiavimo ir biologinio kompostavimo atsisakymas galėtų būti išeitis, nes būtent dėl to susiformuoja kenksmingi organiniai junginiai. Mišrias atliekas, kuriose itin mažai perdirbimui tinkamų atliekų, būtų prasminga gabenti tiesiai į deginimo įrenginius, tačiau pagal LR įstatymus to daryti negalima – mišrios atliekos prieš tai vis tiek turi patekti į MBA gamyklas“, – pastebėjo G. Varnaitė-Venskienė.

Kauno MBA nauda kelia abejonių

Gyventojų skundai – ne vienintelė priežastis, skatinanti atidžiau įvertinti Kauno MBA veiklą. Mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginiai ne tik Kaune, bet ir kituose miestuose prieš gerą dešimtmetį buvo įrengti tam, kad iš mišrių komunalinių atliekų srauto būtų išrūšiuojama kuo daugiau antriniam panaudojimui tinkamų atliekų.

Skaičiuojama, kad atsisakius atliekų apdorojimo MBA apie 134 tūkst. t atliekų keliautų tiesiai į jėgainę ir dėl to Kauno regiono gyventojai kiekvienais metais sutaupytų po 6 mln. eurų (...)

 

Vis dėlto ataskaitos rodo, kad tik labai maža dalis Kauno MBA apdorotų mišrių komunalinių atliekų yra paruošiamos perdirbimui, o 97–99 proc. jų tiesiog deginamos energijai gauti arba šalinamos sąvartynuose. Tai niekaip neatliepia komunalinių atliekų perdirbimui keliamų tikslų ir didina mokestinę atliekų tvarkymo naštą Kauno regiono gyventojams.

Kone nuo pat MBA įrenginių eksploatavimo pradžios buvo matyti, kad prie sparčiai kintančios realybės sistema nėra prisitaikiusi ir jos nauda toliau menksta. Reikšmingos įtakos tam turėjo per pastarąjį dešimtmetį sėkmingai įgyvendinami su atliekų rūšiavimu susiję projektai – Kaune pradėjo veikti užstato sistema, individualiose valdose gyvenantys kauniečiai jau aprūpinti pakuočių ir antrinių žaliavų rūšiavimo konteineriais, bus pradėtos atskirai surinkinėti žaliosios ir maisto atliekos (nuo 2024 m. rugsėjo 1 d.), vyksta aktyvi tekstilės konteinerių plėtra, o atliekų tvarkymo sistema nuolat modernizuojama.

Dėl aukščiau išvardytų ir kitų priežasčių šiuo metu iš mišrių komunalinių atliekų srauto MBA įrenginiuose surenkama tik apie 1–3 proc. perdirbti tinkamų atliekų. 

Seimo narys Kazys Starkevičius atkreipia dėmesį – jei šalyje gerai išvystyta pirminio rūšiavimo sistema, mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginių eksploatavimas tampa neefektyvus ir netikslingas.

„Tokios šalys kaip Danija, Švedija, Suomija ar Islandija MBA įrenginių iš viso neturi, o Lietuvoje atliekų surinkimo sistema veikia išties gerai. Kai kuriose srityse esame toliau pažengę net už skandinavus. Pavyzdžiui, plastiką surenkame bene geriausiai pasaulyje“, – sakė K. Starkevičius.

E. Kinaičio nuotr.

Anot jo, dauguma savivaldybių turi puikiai išvystytas pirminio atliekų rūšiavimo sistemas, todėl būtų logiška leisti joms pačioms nuspręsti, ar po pirminio rūšiavimo likusias komunalines atliekas vežti į MBA, ar jas iškart panaudoti energijai gauti.

Mišrių komunalinių atliekų panaudojimas energijai gauti yra gerokai pigesnė ir ekonomiškesnė atliekų tvarkymo alternatyva, kainuojanti bent du–keturis kartus pigiau, nei atliekų apdorojimas MBA. Nusprendus po pirminio rūšiavimo perdirbti netinkamas atliekas panaudoti energijai gauti, o ne vežti į MBA, atliekų sutvarkymo mokestis gyventojams galėtų sumažėti.

„Pritarus pasiūlymams, atliekų tvarkymo rinkliava gyventojams gali mažėti nuo 20 iki 30 proc. Per visą Lietuvą įdiegus tokią sistemą, gyventojai galėtų sutaupyti apie 25 mln. eurų“, – skaičiavo K. Starkevičius.

Kalbėdamas apie poreikį keisti atliekų tvarkymo sistemą, Seimo narys J. Urbanavičius atkreipia dėmesį į tai, kad nemaža dalis MBA įrenginių yra pasenę. Kai kurie jų dar statybos metu neatitiko technologinių reikalavimų. Racionaliu sprendimu, anot parlamentaro, turėtų būti ne investicijos į aplinkosaugine ir ekonomine prasme neefektyvių įrenginių modernizavimą, o į gyventojų ir verslo skatinimą tinkamai rūšiuoti atliekas.

Tai – neracionalu. Mišrias komunalines atliekas būtų tikslinga vežti tiesiai į KKJ ir jas panaudoti kaip energinį resursą, išgaunant elektros ir šilumos energiją.

 

Jam pritaria ir G. Varnaitė-Venskienė. Kauno MBA netinkamai įrengta, neužtikrinami aplinkosauginiai reikalavimai – Kaune šių įrenginių apsauginė zona, anot pašnekovės, baigiasi ties gamyklos tvora. Susiklosčiusi situacija – paradoksali: žmonės sąmoningi, rūšiuoja, kompostuoja, tačiau dėl MBA kenčia nuo aplinkos užterštumo.

„Kai 2015 m. Kaune buvo statoma MBA gamykla ES paramos lėšomis, skaičiuota, kad bus išrūšiuojama bent 50 proc. atliekų. Tuo metu sprendimas buvo logiškas, nes neturėjome nei užstato sistemos, nei atskirų  konteinerių pakuotėms, nebuvo tekstilės konteinerių, žaliųjų atliekų surinkimo. Per dešimtmetį situacija kardinaliai pasikeitė, gyventojai ir verslas sėkmingai rūšiuoja, tad mišriose atliekose lieka labai nedaug perdirbimui tinkamų žaliavų. MBA įrenginiuose jų išrūšiuojama tik 1–3 proc. viso kiekio, – sakė G. Varnaitė-Venskienė. – Atliekų deginimas gal ir nėra stebuklas, tačiau tuose įrenginiuose bent jau matuojama kasdien išmetama tarša, gaunama energija, mažėja atliekų tvarkymo kaštai.“

Techninis kompostas – sąvartynus ir gyventojų išlaidas auginančios atliekos

Kalbėdamas apie būtinybę suteikti savivaldybėms daugiau laisvės atliekų tvarkymo srityje, Seimo narys K. Starkevičius atkreipia dėmesį į dar vieną svarbią aplinkybę – nuo 2027 m. techninio komposto šalinimas sąvartynuose nebus traktuojamas kaip perdirbtas atliekų kiekis ir dėl sąvartyno taršos mokesčio jo tvarkymo kaštai ženkliai išaugs.

Skaičiuojama, kad Kauno MBA įrenginiai per metus iš mišrių atliekų atskiria apie 67 tūkst. t techninio komposto. Šiuo metu toks kompostas naudojamas sąvartynų perdangai, kuriai taršos mokestis kol kas netaikomas. Nuo 2027 m. ši atlieka negalės būti traktuojama kaip perdirbta, tačiau vis tiek bus vežama į sąvartyną ir kainuos papildomus 50 eurų už toną. Mokestinė atliekų tvarkymo našta Kauno regiono gyventojams papildomai išaugtų apie 3,3 mln. eurų per metus, o vien  Kauno miestui apie 2 mln. eurų per metus.

J. Urbanavičius atkreipia dėmesį į dar vieną pokytį – jau turime modernių kogeneracinių elektrinių, kuriose galime deginti atliekas. Šiuo metu į Kauno kogeneracinę jėgainę (KKJ) vežama deginti maždaug 98 proc. po pirminio rūšiavimo į MBA patekusių mišrių komunalinių atliekų. Tačiau dėl šiuo metu galiojančių įstatymų prieš tai jos privalo būti mechaniškai apdorojamos, o tai kainuoja 14 mln. eurų.

„Tai – neracionalu. Mišrias komunalines atliekas būtų tikslinga vežti tiesiai į KKJ ir jas panaudoti kaip energinį resursą, išgaunant elektros ir šilumos energiją“,  – teigė Seimo narys.

Jam pritaria ir bendruomenės atstovė G.Varnaitė-Venskienė: „Kyla klausimas, kodėl gyventojai, idealiai išrūšiavę mišrias komunalines atliekas ir atskyrę tinkamas žaliavas antriniam panaudojimui iš bendro komunalinių atliekų srauto, turi mokėti 106,64 eurų už toną, apdorojimą MBA? Juk po pirminio rūšiavimo likusios mišrios komunalinės atliekos galėtų būti tiesiogiai nukreipiamos į kogeneracines jėgaines, mokant vos 44 eurus už toną.“

Skaičiuojama, kad atsisakius atliekų apdorojimo MBA apie 134 tūkst. t atliekų keliautų tiesiai į jėgainę ir dėl to Kauno regiono gyventojai kiekvienais metais sutaupytų po 6 mln. eurų (nuo 2027 m. ši suma jau siektų 11,6 mln. eurų).

Anot K. Starkevičiaus, pokyčiai anaiptol nereiškia, kad MBA įrenginiai liktų be darbo – juose galėtų būti tvarkomos įvairios pakuotės: „Darbo tikrai bus, tačiau nereikės koncentruotis į tą, kuris neduoda rezultatų.“

Užs. 1893871

GALERIJA

  • Kauniečiai jaučiasi palikti likimo valiai – smarvė tampa nepakeliama, bet valdininkai veikti neskuba
  • Kauniečiai jaučiasi palikti likimo valiai – smarvė tampa nepakeliama, bet valdininkai veikti neskuba
E. Kinaičio nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (26)

Bestuburiai

Kokie zmones yra pasyvus ir nenori pakovoti del savo sveikatos ir savo vaiku ateities Ramuciu saunuoliai, bent bando kazka daryti !!!!!!

ES

Nebent šiukšlių deginimo katilinei rimtus filtrus ant kamino pakeistų, o ne pačius pigiausius, kokius dabar naudoja ir visi kvèpuojam!

Kikilis

is 11 i 12 nakty Eiguliuose jautesi baisus degesiu kvapas ka daryt ? seubas
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS