KAUNO KARTŲ NAMAMS – 20 METŲ

Šiuo metu Europos, Skandinavijos, JAV šalyse teikiamos įvairaus profilio socialinės paslaugos žmonėms, kuriems reikalinga pagalba ir ieškoma naujų paslaugų formų bei daug dėmesio skiriama kartų integravimui, bendravimui ir bendradarbiavimui. Tokie yra ir Kauno kartų namai, kurie šiemet pažymi 20 metų veiklos jubiliejų.

Tai novatoriška, unikali ir netradicinė socialinės  globos įstaiga. Būtent šiuose namuose galima pajusti ramią senatvę ir išmintį, vaikų juoką ir krykštavimą, gyvenimo džiaugsmą, kur dera dvi skirtingos būsenos jaunystė ir senatvė. Kauno kartų namuose gyvenančios jaunos mamos turi unikalią galimybę patirti, ką reiškia gyventi šeimoje, kaip apskritai tvarkyti šeimos gyvenimą.

Kauno kartų namai yra biudžetinė socialinių paslaugų įstaiga, kurios atsiradimą 1995 m. iniciavo Lietuvos „Caritas“, padedant Nyderlandų fondui. Pirmosios Kauno kartų namų gyventojos buvo trys jaunos motinos su kūdikiais, iš kurių dvi – nepilnametės. Po pusmečio atvyko septyni pirmieji senyvo amžiaus žmonės.  Šiandien čia pastogę suranda skirtingo amžiaus gyventojai: seneliai, jaunos motinos ir jų vaikai (32 vietos seneliams ir aštuonios vietos Laikino gyvenimo namuose motinoms su vaikais). Šioje įstaigoje įsikūręs Pagyvenusių žmonių dienos centras (centras gali priimti iki 25 asmenų). Taip pat veikia Išėjusių iš Kauno kartų namų šeimų palaikymo centras, kuriame bendrosios socialinės paslaugos suteikiamos buvusioms Kauno kartų namų gyventojoms, Savarankiško gyvenimo namai – keturioms šeimoms.

Kuo išskiria Kauno kartų namai?

Kauno kartų namai yra unikalūs tuo, kad juose po vienu stogu gyvena trijų skirtingų kartų žmones: kūdikiai ir vaikai, jų motinos ir seneliai. Jie tampa artima vieni kitiems bendruomene, užsimezga tarpusavio emociniai ryšiai.

Kauno kartų namuose dirba kvalifikuoti, empatiški, mylintys savo darbą specialistai, kai kurie iš jų dirba nuo įstaigos įsikūrimo.

Įgyvendinant Kauno kartų namų viziją – „tapti namais kuriuose gera gyventi ir dirbti“, siekiama sukurti tokią organizacijos kultūrą, kad dirbantis personalas žinotų savo darbo tikslą, veiklos prasmę. Įsisąmoninti padeda šie klausimai: Kokia mano paskirtis? Koks mano tikslas to, ką aš čia darau? Labai svarbu sudaryti personalui geras darbo sąlygas, jaukią atmosferą, kurti teisingus, mylinčius tarpusavio santykius. Jei darbuotojas gerai jaučiasi, yra geros nuotaikos, linksmas – jis teiks kokybiškas paslaugas paslaugų gavėjams. Kita siekiamybė yra kurti gyventojams tokius namus, įtraukiant ir  juos pačius į problemų sprendimą, kuriuose būtų gera gyventi.

Kauno kartų namų misija „Priimti su meile, išleisti su meile“ reiškia, kad  kiekvieną atvykstantį asmenį (ar tai būtų mama su vaiku, ar senelis) priimti pagarbiai, tokį koks jis yra – neteisti, nesmerkti, į kiekvieną  žiūrėti kaip į nepakartojamą, gerbtiną asmenybę su individualiais poreikiais. Darbuotojų pareiga – padrąsinti, pagirti, įtikinti žmogų, kad daug ką jis gali padaryti pats, nes pasitikėjimas savo jėgomis labai svarbus dalykas. Dažnas Kauno kartų namų gyventojas ar gyventoja savo gyvenime patyrė atskirtį, vienatvę, atmetimą ir daug skausmo. Šilumos, tikro, nuoširdaus santykio patirtis skatina augimą, padeda atkurti subyrėjusį socialinių ryšių tinklą.

Laikini namai motinoms ir vaikams

Motinoms su vaikais atsidūrusioms krizinėje situacijoje teikiamos socialinės priežiūros paslaugos. Kauno kartų namuose jos gali gyventi vienerius metus arba iki pilnametystės. Dauguma moterų pačios vaikystėje buvo apleistos, augo probleminėse šeimose ar vaikų globos namuose. Todėl nenuostabu, kad jų žema savivertė, jos nemoka auginti vaikų, neturi motinystės, savarankiško gyvenimo įgūdžių ir pan. Jų, negavusių meilės pamokų vaikystėje, gebėjimas mylėti ar tik paprasčiausiai artimai ir šiltai bendrauti su kitu žmogumi yra labai menkas. Be užuojautos, nuoširdumo, be etinių ir moralinių vertybių, būdingų daugumai žmonių, jos patiria tik paviršutiniškas ir lėkštas emocines reakcijas, jų santykiai nebūna tvirti. Vienintelis jų stiprus jausmas – priešiškumas.

Nepaisant sunkumų, šios moterys išgyveno, išsaugojo savo kūdikius ir nusprendė įgyti motinystės įgūdžių, keisti įpročius, tvarkyti savo gyvenimą. Kauno kartų namų programa orientuota būtent į šių nepilnų šeimų intensyvią socialinę intervenciją, t. y. jaunai moteriai, auginančiai vaikus, suteikiamas įvairiapusis palaikymas, saugi aplinka, padedama formuoti motinystės įgūdžius, jos skatinamos spręsti asmenines problemas, dirbti ir kurti laimingesnę ateitį.

„Ką gero galiu papasakoti apie Kartų namus? Jei neturi vaiko auginimo įgūdžių – socialinė darbuotoja tikrai išmoko, kaip aprengti vaiką, kiek kartų per parą duoti valgyti. Tvarkingumo, įvairių reikalų tvarkymo, išmokstam gaminti maistą. Asmeniškai mano gyvenime pasikeitė daug dalykų: negeriu, tapau šiek tiek tvarkingesnė, išmokau kalbėti telefonu su viešų įstaigų (seniūnijos, poliklinikos, darbo biržos ir kt.) atstovais, pradėjau reikšti savo mintis, nebeišleidžiu visų pinigų maistui“, – sakė viena moteris.  

Per 20 įstaigos veiklos metų laikinas apgyvendinimas buvo suteiktas beveik 300 šeimų. Daugiau nei šimtas moterų bent kartą per metus sugrįžta pasidžiaugti, paliūdėti ar paprašyti pagalbos. Kitos tik laiškais ar skambučiais papasakoja apie savo gyvenimus visada čia jų laukiančioms socialinėms darbuotojoms. Citata iš laiško: „Norėjau padėkoti uz suteiktą prieglobstį, kai buvo negera, už pamokėles, už meilę ir už gerą širdį visoms darbuotojoms – ačiū. Norėjau tuo pačiu ir atsiprašyti, kad nesilaikiau taisyklių ir peržengiau ribas, neapgalvojusi, kas nutiks su sūneliu ant rankų išėjus is Kartų namų. Tik pamokius gyvenimui ir susikūrusi savo stiprią asmenybę išmokau gyventi, sukurti šeimą, mylėti vaikus labiau už save ir suaugti. Norėjau perduoti didžiausius linkejimus visoms tuo metu dirbusioms darbuotojoms ir, aišku, atsiprašyti už savo tokius poelgius“.

Senelių globos namai

Garbaus amžiaus Kauno kartų namų gyventojai gyvena netradiciniuose senelių namuose,  nes šalia esančios jaunos motinos ir vaikai įneša gyvybės, gyvenimo džiaugsmo, praplečia tarpusavio emocinius ryšius. Tai suteikia unikalią galimybę kurti artimus šeimos modeliui namus, integruoti kartas, skatinti tarpusavio bendravimą. Tarp vyresniosios ir jaunesniosios kartos kuriami teigiami santykiai. Ne viena močiūtė yra sakiusi...: „jeigu ne tos mamos su vaikais, tai aš liūdėčiau“. Tarp kai kurių senelių ir moterų užsimezga labai artimi ryšiai: jie tampa vaikų krikštatėviais. Kiti randa savo numylėtinius vaikus, kuriems nuperka saldainių, globoja kaip anūkus. Seneliai vasaros metu dažnai bendrauja kieme, pasupa lauke pabudusį mažylį, pataria jaunoms mamoms, numezga vaikams kojinyčių. Išsikėlusios moterys irgi nepamiršta senelių ir kartu su vaikais ateina jų aplankyti. Tokiu būdu mažėja socialinė izoliacija, prasiplečia visų čia gyvenančių socialinių grupių emociniai ryšiai.

Senjorai turi galimybę įsitraukti į jiems patinkančią veiklą: mankštas, įvairius užsiėmimus grupėse, gimtadienių ir kalendorinių švenčių renginius, sielovados valandėles. Jiems sudaromos tinkamos, žmogaus orumą išsaugančios gyvenimo sąlygos, užtikrinama sveikatos priežiūra, materialinis ir buitinis aptarnavimas.

Kauno kartų namuose 2004 m. duris atvėrė Pagyvenusių žmonių dienos centras, kuriame gausu įvairių renginių. Pagrindinis dienos centro tikslas – palaikyti ir vystyti pagyvenusių žmonių savarankiškumą, aktyvumą, kūrybiškumą, padėti geriau jaustis, atrasti bendraminčių ir atitolinti vienatvę, užsiimti kiekvienam patinkančia veikla, realizuoti save. Kauno kartų namuose gyvenantys seneliai taip pat dalyvauja dienos centro renginiuose ar užsiėmimuose. Tarp gyvenančių senelių ir dienos centro lankytojų taip pat užsimezga draugiški bendravimo ir bendradarbiavimo santykiai.

Gerosios patirties sklaida

Kauno kartų namai yra praktikos mokymo bazė aukštųjų bei profesinių mokyklų studentams. Čia praktiką atlieka socialinių mokslų krypties studentai iš Vytauto Didžiojo universiteto, Kauno technologijos universiteto, Lietuvos sveikatos moklų universiteto, Lietuvos sporto universiteto, Kauno kolegijos, Kolpingo kolegijos ir kt.

Kauno kartų namuose savanoriauja Lietuvos ir užsienio šalių savanoriai. Įstaiga yra akredituota priimti tarptautinius savanorius. Kauno kartų namai dalinasi gerąja patirtimi ir su kitomis organizacijomis.

Per 20 metų Kauno kartų namus aplankė daug žymių, garbingų svečių. Vienas jų – Didžiosios Britanijos karališkos šeimos narys princas Endriu 1998 metais. Kartu su princu atvyko Didžiosios Britanijos ambasadorius Lietuvoje Thomas McCannas ir Lietuvos Respublikos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje Justas Paleckis. Kauno kartų namuose lankėsi svečiai iš užsienio – tai aukštųjų mokyklų dėstytojai, studentai, savivaldybių darbuotojai iš Vokietijos, Danijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Lenkijos, Latvijos, Italijos, Olandijos, Australijos, JAV  ir kitų šalių. Jie Kauno kartų namų modelį apibūdino kaip inovatyvų ir unikalų.

Kaunas gali didžiuotis turėdamas šią įstaigą ir būti išskirtinis tarp kitų Lietuvos ir užsienio miestų.