KAUNO KOGENERACINĖS JĖGAINĖS LIKIMAS: UŽ IR PRIEŠ

Vyriausybei kitą savaitę ketinant apsispręsti dėl valstybei svarbaus 150 mln. eurų vertės Kauno kogeneracinės jėgainės projekto, kurį ketina įgyvendinti „Lietuvos energija“ ir Suomijos „Fortum“, BNS pateikia svarbiausias verslo, politikos ir visuomenės atstovų nuomones.

Sprendžiama, ar 2030 metais jėgainei pakaks atliekų ir ar ji netaps pertekline, be to, nepriklausomi šilumos gamintojai baiminasi, kad jėgainė iš rinkos išstums dalį biokuru Kauną šildančių gamintojų.

Premjeras Saulius Skvernelis sausį sakė, kad vis dar neaišku, ar jėgainei pakaks atliekų, ar ji neterš aplinkos, tačiau tikino, kad šiuos klausimus galima išspręsti, nestabdant projekto. Trečiadienį jis nebenorėjo atskleisti savo nuomonės dėl projekto, kad „nepaveiktų Vyriausybės narių“.

„Vyriausybei kyla klausimų dėl projekto dviejų aspektų: pirmiausiai ekonominio, ar žaliavų kiekis, kuris yra deklaruojamas, jis tikrai atitinka realią situaciją, ar nebus taip, kad tiesiog nebus ką deginti, jeigu mes užsibrėžę, o mes turime tikslą, kad būtų pažangiai ir moderniai tvarkomasi su atliekomis. Kitas svarbus momentas, ar tas objektas yra pakankamai saugus mūsų gyventojų sveikatai“, - sausio viduryje sakė S. Skvernelis.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas teigia, kad deginant pramones atliekas, pakaktų dviejų jėgainių - jau veikiančios „Fortum“ elektrinės Klaipėdoje ir dar vienos. Tačiau įskaičiavus dar vandens valymo įrenginiuose susikaupiantį dumblą, gali reikėti ir visų trijų jėgainių.

„Kalbant vien apie komunalinių atliekų deginimą, užtenka dviejų įmonių. Jeigu mes kalbame apie pramonines atliekas, dumblą iš gamybos įmonių, tada yra poreikis visoms trims jėgainėms. Mes iš savo pusės pateiksime savo nuomonę Vyriausybei, o koks sprendimas bus, priklausys nuo jos“, - sausį kalbėjo ministras.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad ministrų kabinetas turi išsakyti aiškią ir pagrįstą poziciją dėl projekto. Anot jo, reikia projektą įvertinti tiek ekonominiu požiūriu, tiek ir iš atliekų perspektyvų. Jo nuomone, EK ataskaitoje nėra „nieko fundamentaliai naujo“, mat ir iki šiol Komisija kėlė klausimus dėl jėgainės reikalingumo.

Europos Komisija suabejojo, ar Lietuvai reikia atliekas deginsiančių kogeneracinių jėgainių ir Vilniuje, ir Kaune, mat tokiu atveju gali sumažėti paskata komunalinių atliekų perdirbimui. Komisija siūlo „vengti perteklinės galutinių atliekų tvarkymo infrastruktūros“, leisiančios sudeginti iki 30 proc. komunalinių atliekų ir siūlo statyti tokius pajėgumus, kad būtų galima sudeginti 20-25 proc. komunalinių atliekų.

Seimo Energetikos komisija praėjusią savaitę kreipėsi į Vyriausybę, kad ši iš naujo įvertintų Kauno kogeneracinės jėgainės projektą, mat mano, kad ją pastačius, šilumos gamybos pajėgumai Kaune bus pertekliniai. Be to, komisija siūlo Vyriausybei atlikti skaičiavimus, ar 2030 metais Vilniaus, Kauno ir šiuo metu jau veikiančiai „Fortum“ Klaipėdos atliekų deginimo jėgainei pakaks komunalinių ir pramoninių atliekų.

„Lietuvos energija“ teigia, kad Kauno kogeneracinei jėgainei atliekų ateityje pakaks. Bendrovės kogeneracinių jėgainių  projektų vadovo Nerijaus Rasburskio teigimu, jau šiuo metu vien „Fortum“ jėgainė Klaipėdoje sudegina 40 tūkst. tonų pramoninių atliekų, šalyje sukaupta daugiau kaip 110 tūkst. tonų vandenvalos dumblo. Jo vertinimu, net pastačius Vilniaus ir Kauno jėgaines, šalyje per metus liktų 100-200 tūkst. tonų nesudegintų atliekų.

„Fortum“ vadovas Vitalijus Žuta tikina, kad Kauno projektas yra konkurencingas, jį galima įgyvendinti be jokios paramos ir sutvarkyti tiek besikaupiančias atliekas, tiek atpiginti šilumą. Jo teigimu, jei Kauno projektas nebūtų vilkinamas ir vis keičiamos sąlygos, jėgainė jau galėtų veikti. Tačiau jis nekomentuoja pasekmių, jeigu Vyriausybė nuspręstų sustabdyti projektą.

Pramonininkai teigia, kad šalyje atliekų kiekis nebus pakankamas. Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Linas Sabaliauskas tikina, kad šiuo metu pramonė sukaupia 100 tūkst. tonų degintinų atliekų per metus, o ateityje jų mažės, diegiant beatliekinę gamybą.

Energetikos ekspertas Martynas Nagevičius abejoja Kauno jėgainės perspektyvomis. Pasak jo, nėra aišku, ar 2030 metais tikrai susidarys pakankamai pramoninių atliekų, kad visos jėgainės turėtų darbo, taip pat neaišku, ar Kauno jėgainė būtų konkurencinga. Jo vertinimu, net jeigu jėgainė dirbtų visu pajėgumu, atsižvelgiant į tai, kad ji negauna paramos, vartų mokestis siektų 50-60 eurų už toną, ,kai Klaipėdoje mokestis yra apie 23 eurai.

Bendruomenių atstovai baiminasi, kad Kauno jėgainė terš aplinką. Kauno Amalių bendruomenės pirmininkas Vidas Pocius teigia, kad 300 metrų nuo gyvenamųjų rajonų statoma jėgainė Kaune terštų aplinką. Jo nuomone, statant atliekų rūšiavimo gamyklas, taip pat buvo žadėta, kad nebus nei kvapų, nei atliekų, tačiau realybė pasirodė kitokia, todėl jis teigia nematantis pagrindo pasitikėti ir šiuo projektu.

Nepriklausomi šilumos gamintojai tikina, kad Kauno jėgainė iš miesto išstums nepriklausomus gamintojus. Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos prezidentas Vytautas Kisielius teigia, kad į rinką atėjus „Lietuvos energijai“ su 70 megavatų šilumos galia, „tiek pat turės iškristi“. Be to, jo nuomone, konkurencija yra nesąžininga, nes atliekų deginimu gali užsiimti tik valstybei priklausančios įmonės, tad šilumininkai neturi galimybių konkuruoti technologijomis.