Kauno mokyklose formuojasi nauja realybė – išmaniosios sistemos garinimą fiksuoja realiuoju laiku.
„Gavusi SMS žinutę matau detektoriaus lokaciją. Esame juos pavadinę vardais, tuomet su kolege nueiname patikrinti“, – pasakojo socialinė pedagogė Eglė Letkauskienė.
Anot pedagogų, pagautas mokinys dažniausiai net nebando teisintis.
„Didelės akys, nesiginčija. Einame kartu į kabinetą, kviečiame tėvus, pildome protokolą“, – sakė E. Letkauskienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Per kiek daugiau nei metus 45 Kauno gimnazijose ir progimnazijose įdiegti elektroninių cigarečių detektoriai. Jie reaguoja į garus, triukšmą, drėgmės ir temperatūros pokyčius – kitaip tariant, fiksuoja, kas vyksta tualetuose ir kitose uždarose patalpose. Skirtingose mokyklose rezultatai skiriasi. Gimnazijose, kur mokiniai vyresni, garinimo atvejų vis dar nustatoma nemažai.
„Mūsų gimnazijoje mokosi apie 945 mokiniai. Įdiegus detektorius iš pradžių gaudavome apie 100 pranešimų apie garinimą, dabar jų liko apie 30 – jaučiamas ženklus sumažėjimas“, – teigė Kauno S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijos direktorė Dovilė Kaminskė.
Mokyklose, kur mokosi jaunesni vaikai, pokytis dar ryškesnis.
„Anksčiau fiksuodavome 5–6 atvejus per dieną, dabar – apie 5 atvejus per mėnesį“, – sakė Kauno Juozo Grušo meno gimnazijos direktorė Deimantė Karalė.
Jauniausias pagautas garinantis mokinys buvo 14-os metų. Detektoriai įrengti tualetuose, koridoriuose, rūsiuose ir kitose vietose, kur, manoma, moksleiviai gali bandyti rūkyti pasislėpę.
„Pastebėjome, kad vasarą atvejų mažiau, galbūt mokiniai išeina į lauką, o žiemą jų daugiau. Tačiau dirbame prevenciškai“, – aiškino D. Karalė.
„Tai didelė problema, ypač gimnazijose, nes mokiniai gali išeiti į prekybos centrus ar parkus – už mokyklos ribų jų nebesukontroliuosi“, – pridūrė D. Kaminskė.
Lietuvos moksleivių sąjungos atstovė teigė, kad mokiniai bando išmaniąsias sistemas pergudrauti – jas uždengia ar net sugadina.
„Moksleiviai labai išradingi. Yra buvę atvejų, kai detektoriai išmontuojami, o mokyklų tarybos nežino, kaip elgtis. Šios priemonės veikia tik iš dalies – baimė nėra ilgalaikis sprendimas“, – teigė Lietuvos moksleivių sąjungos valdybos narė Tėja Lukošiūtė.
Jos teigimu, norint ilgalaikio efekto, būtinos ir švietėjiškos priemonės.
„Ilgalaikėje perspektyvoje turime kalbėti apie paskaitas, užsiėmimus, kuriuose moksleiviai suprastų, kodėl to daryti nereikia, o ne tik žinotų, kad draudžiama“, – sakė T. Lukošiūtė.
Kova su rūkymu Kauno mokyklose – milijoninis projektas. Pernai tam skirta beveik 1 mln. eurų, dar tiek pat numatyta ir šiemet – papildomoms kameroms bei įėjimo kontrolės sistemoms.
„Praėjusiais metais tam skirta beveik milijonas eurų, šiemet – dar beveik milijonas kameroms ir įėjimo kontrolei“, – teigė Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė.
Vaizdo kameromis rūkančius mokinius bus bandoma kontroliuoti dar griežčiau – jų elgesį stebės ne tik mokyklos administracija.
„Tai, kas vyksta prie mokyklų Kaune, mato ne tik administracija, bet ir Viešosios tvarkos skyrius bei policija“, – sakė O. Gucevičienė.
Šiuo metu policija stebi penkiolikos Kauno mokyklų prieigas. Šiemet šis skaičius turėtų išaugti iki 25. Iš viso Kaune veikia 78 mokyklos.
Naujausi komentarai