– Kokių investicijų šiuo metu labiausiai reikia Kauno rajono sveikatos priežiūros įstaigoms? Kokias problemas būtų svarbiausia spręsti artimiausiais metais?
– Sveikatos srityje mums svarbiausia, kad žmogus reikalingą pagalbą gautų laiku, kokybiškai ir kuo arčiau namų. Kauno rajonas vystosi dinamiškai: priemiestinėse gyvenvietėse daugėja jaunų šeimų, o labiau nuo miesto nutolusiose – pagyvenusių žmonių. Natūralu, kad kartu turi keistis ir sveikatos priežiūros sistema. Turime ne tik reaguoti į šiandienos poreikius, bet ir galvoti, ko reikės po penkerių ar dešimties metų.
Investicijų reikia sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrai, pastatams atnaujinti, medicinos ir odontologinei įrangai. Tačiau vien pastatų renovacija problemų neišspręs. Ne mažiau svarbu, kad žmogus realiai galėtų gauti jam reikalingą paslaugą.
Atskiras klausimas yra ilgalaikė slauga. Nuo 2030 m. keisis demencija sergančių žmonių slaugos patalpų reikalavimai, todėl tam turime ruoštis jau dabar. Nenorėtume atsidurti situacijoje, kai dėl naujų reikalavimų mažėtų slaugos vietų skaičius. Senėjant visuomenei jų reikės ne mažiau, o daugiau.
Svarbus ir sveikatos centrų veiklos tęstinumas. Jie buvo kuriami tam, kad paslaugos žmogui būtų lengviau pasiekiamos, todėl dabar svarbiausia užtikrinti, kad pradėti pokyčiai duotų realų rezultatą. Žmogui neturi rūpėti, kaip sudėliota sistema, jam svarbu, kad prireikus pagalbos, jis ją gaus.
– Jeigu savivaldybė turėtų daugiau galimybių pati spręsti, kam skirti ES lėšas, kokiems sveikatos srities poreikiams Kauno rajone jas pirmiausia nukreiptumėte?
– Kauno rajonas yra didelė žiedinė savivaldybė: nuo Piliuonos iki Čekiškės – 100 km, todėl mums svarbu paslaugas priartinti prie žmogaus, o ne versti žmogų važiuoti paskui paslaugą. Džiaugiuosi, kad teigiami pokyčiai vyksta Garliavoje, Vilkijoje.
Savivaldybė jau investavo 220 tūkst. eurų į mobiliąją ambulatoriją. Šias paslaugas pradeda teikti Garliavos medicinos centras. Mobiliosios ambulatorijos tikslas – sudaryti galimybę pirminės sveikatos priežiūros paslaugas lengviau pasiekti gyventojams, kuriems dėl atstumo, susisiekimo, amžiaus, sveikatos būklės ar kitų aplinkybių sudėtingiau savarankiškai atvykti į gydymo įstaigą.
Mobiliojoje ambulatorijoje dirbs šeimos gydytojas ir slaugytojas. Specialiai įrengtame kabinete gyventojai galės konsultuotis su sveikatos priežiūros specialistais, pasitikrinti ir įvertinti sveikatos būklę, stebėti lėtinių ligų eigą ir atlikti dalį reikalingų tyrimų. Čia bus atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai, elektrokardiograma ir kiti baziniai diagnostiniai tyrimai. Tai leis vieno apsilankymo metu ne tik gauti šeimos gydytojo konsultaciją, bet, esant poreikiui, iš karto atlikti ir pirminiam sveikatos būklės įvertinimui reikalingus tyrimus.
Reguliariau ir paprasčiau pasiekiamos šeimos medicinos paslaugos sudarys geresnes sąlygas stebėti gyventojų sveikatos būklę, užtikrinti tęstinę lėtinių ligų priežiūrą ir anksčiau pastebėti galimus sveikatos sutrikimus.
Mobiliosios ambulatorijos veikla bus organizuojama Garliavos medicinos centrui bendradarbiaujant su Savivaldybe ir seniūnijomis. Atsižvelgiant į konkrečių vietovių gyventojų poreikius, bus planuojami ambulatorijos maršrutai ir vizitų vietos.
Matome, kad tokių paslaugų reikia, todėl norėtume jas plėsti. Viena iš galimybių būtų mobilioji odontologija. Ypač vyresnio amžiaus ar atokesnėse vietovėse gyvenantiems žmonėms tai labai svarbi paslauga.
Daugiau investuotume ir į prevenciją. Sveikatos sistema neturėtų prasidėti tik tada, kai žmogus jau serga. Kuo anksčiau pastebime problemą arba padedame jos išvengti, tuo geriau ir žmogui, ir sveikatos sistemai. Todėl ypač svarbios psichikos sveikatos, ankstyvosios vaikų raidos ir ligų prevencijos paslaugos.
Turime galvoti ir apie sveikatos įstaigų pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Pastarųjų metų patirtys parodė, kad ryšio priemonės, energijos rezervai, priedangos ir darbuotojų pasirengimas nėra antraeiliai dalykai.
Savivaldybė savo žmonių poreikius mato iš labai arti. Todėl norėtųsi, kad kartu su ES finansavimu savivaldai būtų suteikta ir daugiau galimybių pačiai spręsti, kur tos investicijos šiandien reikalingiausios.
– Ar yra konkrečių gydymo įstaigų ar sveikatos paslaugų, kurioms, Jūsų vertinimu, reikėtų didesnių investicijų? Jei taip, kokių?
– Galime renovuoti pastatus ir nupirkti moderniausią įrangą, tačiau be gydytojų, slaugytojų ir kitų specialistų ji neveiks. Todėl šiandien vienas svarbiausių klausimų yra žmonės.
Kauno rajonui reikia stiprių šeimos gydytojo komandų. Turime galvoti ne tik apie tai, kaip užpildyti šiandien trūkstamus etatus, bet ir kas mūsų gydymo įstaigose dirbs po penkerių ar dešimties metų. Specialistų amžiaus struktūra rodo, kad kartų kaitos klausimo atidėlioti negalime.
Dėl jaunų gydytojų ir slaugytojų konkuruoja visa Lietuva. Savivaldybė viena šios problemos neišspręs, tačiau turėdami daugiau finansinių galimybių galėtume pasiūlyti daugiau priemonių, kurios paskatintų jauną specialistą atvykti į Kauno rajoną ir čia pasilikti. Didesnis finansavimo lankstumas leistų dalį konsultacijų suteikti čia, vietoje, kad žmogui dėl kiekvienos paslaugos nereikėtų vykti kitur.
Toliau investuojame į prevenciją. Vienas iš konkrečių pavyzdžių yra Kačerginės reabilitacijos ir profilaktikos centro „Žibutė“ projektas, kurio įgyvendinimas pareikalaus daug lėšų. Papildomas finansavimas leistų centrą pastatyti sparčiau ir pasiūlyti gyventojams daugiau kokybiškų paslaugų. Čia numatytos ne tik profilaktikos priemonės, bet ir SPA, baseinas.
Infrastruktūrą galime atnaujinti palyginti greitai. Parengti gerą gydytoją ar slaugytoją užtrunka ne vienus metus. Todėl investicijos į žmones mums yra ne mažiau svarbios nei investicijos į pastatus.
– Ko Kauno rajonas tikėtųsi iš naujo ES finansavimo modelio būtent sveikatos srityje? Ar didesnė savivaldybės sprendimo laisvė, Jūsų vertinimu, leistų greičiau spręsti vietos sveikatos priežiūros problemas?
– Norėtųsi paprastesnio ir lankstesnio modelio, kuris leistų finansavimą labiau susieti su tuo, ko konkrečioje savivaldybėje iš tikrųjų reikia. Matome, kur auga gyvenvietės, trūksta gydytojų, didėja paslaugų poreikis. Tačiau nuo problemos atsiradimo iki galimybės ją spręsti ES lėšomis kartais praeina nemažai laiko. Kauno rajonui tai ypač aktualu, nes esame sparčiai auganti savivaldybė. Kol parengiamas projektas, atliekamos visos procedūros ir gaunamas finansavimas, konkrečios vietovės situacija jau gali būti pasikeitusi.
Ankstesniuose projektuose būdavo ir tokių situacijų, kai pradžioje reikėdavo investuoti pačių įstaigų lėšas. Sveikatos priežiūros įstaigos ne visada turi tam reikalingų finansinių rezervų, todėl net ir geras projektas gali tapti sunkiai įgyvendinamas.
Didesnė savivaldybės sprendimo laisvė leistų į vietos problemas reaguoti greičiau. Žinoma, kartu su didesne laisve turi būti ir atsakomybė už rezultatą. Galiausiai svarbiausia ne tai, kiek lėšų panaudojome. Svarbiausia, ką už tas lėšas gavo žmogus: ar greičiau pateko pas gydytoją, ar paslaugą gavo arčiau namų, ar sveikatos problema buvo pastebėta anksčiau.
Naujausi komentarai