– Kuo yra svarbus Kauno rajono savivaldybės dalyvavimas „EURegions4Cohesion“ aljanso veikloje?

– Kauno rajono savivaldybės įsitraukimas į „EURegions4Cohesion“ aljansą suteikia mums tiesioginį balsą vienoje svarbiausių ES darbotvarkių šiandien – sanglaudos politikoje. Regionai jau nuo 2024 m. gegužės, kai koaliciją inicijavo Naujoji Akvitanija (Prancūzija) ir Emilija-Romanija (Italija), siekia užtikrinti, kad naujojo Daugiametės finansinės programos (MFF) periodo prioritetai būtų grindžiami teritoriniu požiūriu ir partneryste, o ne centralizuotu lėšų valdymu vien tik nacionaliniu lygmeniu.

Esame pirmoji savivaldybė ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse, pakviesta aktyviai jungtis prie šios 132 regionų koalicijos – tai liudija mūsų gebėjimą sukurti pridėtinę vertę ir dalytis gerosiomis praktikomis tarptautiniu mastu. Mūsų savivaldybė gavo galimybę prisijungti prie aljanso dėl mero Valerijaus Makūno lyderystės plėtojant savivaldybės tarptautinius ryšius, todėl apie aljansą sužinojome iš savo partnerių Čekijoje.

Kauno rajono dalyvavimas „EURegions4Cohesion“ – ne tik simbolis, bet ir konkretus žingsnis link didesnio investicijų pritraukimo, regioninės tapatybės stiprinimo ir mūsų vietos politiniame žemėlapyje įtvirtinimo. Mes ne tik klausomės, mes kuriame ateitį kartu su 132 regionais visoje Europoje.

– Kokių konkrečių naudų dalyvavimas aljanse generuoja Kauno rajonui ir kitiems regionams?

– Pirmiausia – galėsime tiesiogiai dalyvauti primant ES sprendimus. Per aljansą ne tik valstybės, bet ir regionai dalyvauja reglamentų rengimo etape, todėl 2027–2033 m. sanglaudos programų gairės bus labiau pritaikytos vietos poreikiams.

Be to, dalijantis duomenimis apie regionų stiprybes plėsis investicijų galimybės: Kauno rajonas gali pasiūlyti gerų logistikos jungčių prie geležinkelio (Kauno geležinkelio mazgas), modernių verslo centrų ir kvalifikuotą darbo jėgą (universitetų ir Kauno mokslų ir technologijų parko sinergija). Taip investuotojams sudaromos aiškios ir struktūruotos sąlygos, kurios remiasi ne abstrakčiomis nacionalinėmis kvotomis, o konkrečiais projektais.

Svarbu ir tinklaveika, inovacijų mainai: liepos 2 d. susitikimuose Berlyamonto rūmuose keitėmės patirtimi su Vakarų Europos regionais dėl žaliojo kurso finansavimo, skaitmeninės transformacijos priemonių ir skaitmeninių inovacijų centrų steigimo.

Dar vienas aspektas – stiprės regioninė tapatybė. Aljansas aiškiai deklaruoja, kad regionai yra labai specifiški: skirtingos ekonominės, demografinės tendencijos, kultūriniai kontekstai, tad sprendimai turi būti lankstūs ir atliepiantys vietos lūkesčius, atsižvelgiant į kiekvieno regiono išskirtinumą.

Kauno rajonas įgijo galimybę stiprinti regioninį atsparumą pasitelkdamas atsinaujinančiosios energetikos, saugumo ir inovacijų projektus.

– Kodėl 2027 m. tokie svarbūs ES sanglaudos politikai?

– 2027-ieji žymi naujojo MFF 2027–2033 m. periodo pradžią. Iki 2025 m. liepos 16 d. Europos Komisija turi pateikti savo pasiūlymą dėl biudžeto dydžio ir reglamentavimo. Šiame etape pabrėžiami subsidiarumas ir partnerystė, biudžeto kvotų skaidrumas ir biudžeto kvotų skaidrumas.

Aljansas reikalauja, kad reglamente būtų įtvirtintas aiškus tiesioginis regionų vaidmuo, o ne tik nacionalinių valdžių sprendimų paskirstymo diskrecija (pareigūno ar valstybės instancijos teisė spręsti kokį nors klausimą savo nuožiūra – red. pastaba).

Kalbant apie biudžeto kvotų skaidrumą, būtina palikti dabartinę regionų lėšų paskirstymo metodiką, grindžiamą socialiniais ir ekonominiais rodikliais, o ne vien politinėmis nuostatomis, o lanksti lėšų paskirstymo sistema reiškia, kad turi būti numatyta priemonių, leidžiančių greitai reaguoti į netikėtas krizes, tokias kaip klimato ekstremumai ar geopolitinės grėsmės. Kauno rajonui tai reiškia galimybę stiprinti regioninį atsparumą pasitelkdamas atsinaujinančiosios energetikos, saugumo ir inovacijų projektus.

– Kokie Jūsų asmeniniai įspūdžiai po susitikimų su Europos Komisijos atstovais ir aljanso renginiuose?

– Pirmiausia noriu pabrėžti, kad susitikimuose Berlyamonto rūmuose su viceprezidentu R. Fitto (atsakingas už sanglaudą ir reformas) ir viceprezidente R. Mînzatu (atsakinga už žmones, įgūdžius ir parengtį) buvo jaučiamas tikras regionų lyderių susitelkimas – jie ateina ne vien su skundais, o su paruoštais siūlymais ir faktais. Susitikime dalyvavo 132 regionai, atstovaujami 30 delegatų, iš kurių apie pusę sudarė regionų prezidentai arba ministrai. Apima geras jausmas, kai tarp delegatų regimas ir Kauno rajonas. Galiausiai – didžiuojuosi, kad Kauno rajonas yra pirmasis Baltijos regionas, integruotas į šią iniciatyvą. Tai ne tik prestižas: tai signalas investuotojams, kad mūsų savivaldybė aktyviai dalyvauja ES lygiu, geba formuluoti strategiškai svarbius poreikius ir bendradarbiauti su galingiausiomis Europos institucijomis.