SAVIVALDYBĖS PAVARGO BŪTI STUMDOMOS

Siekdama sustiprinti regionus, ES įpareigojo valstybes nares kurti funkcines zonas, kuriose kelios savivaldybės kartu įgyvendintų infrastruktūros, viešojo transporto, švietimo, turizmo, kultūros ir kitus projektus. Tačiau Lietuvoje savivaldybių finansines vadžias savo rankose laiko Vyriausybė, o savivaldai paliktas vykdytojos vaidmuo.

Apie būtinybę keisti ydingą situaciją buvo diskutuojama penktadienį Raudondvario dvare vykusiame forume "Demokratinė savivalda: konkurenciją keičia bendradarbiavimas".

Žlugdo regionus

"Nesvarbu, kokioje savivaldybėje žmogus gyvena, jis turi teisę gauti kokybiškas paslaugas. Visa tai neįmanoma be kooperacijos, bendradarbiavimo, todėl reikia ne apsiriboti savo teritorija, o išlįsti iš savo lizdo – tokia filosofija turėtų atgulti į politikų galvas", – teigė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas (LSA), Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius.

Jis apgailestavo, kad iš kadaise Lietuvoje veikusių apskričių liko tik iškabos pakelėse, o dabar iš naujo kuriami regionai neturi teisinio reguliavimo. Dėl šios priežasties vienoms savivaldybėms pavyksta rasti bendrų sprendimų, o kitur tos pačios situacijos virsta konfliktais.

Kaip pavyzdį LSA prezidentas pateikė darželių problemą, kurią Jonavos ir Kauno rajono savivaldybės sprendžia kartu, kai Kauno miesto savivaldybė ėmėsi drastiškų priemonių, papildomai apmokestindama kitų savivaldybių vaikus.

LSA vadovas valstybės politiką regionų atžvilgiu vadino ydinga. "Į mus žiūrima kaip į priemonę ES lėšoms panaudoti, bet ministerijos pinigus skirsto subjektyviai, ir tai nekuria bendrystės, o priešingai – atsiranda įtampų, konkuravimo", – pastebėjo M.Sinkevičius.

"Žirafos kaklas ilgesnis, ji mato geriau", – centrinės valdžios poziciją ironizavo LSA prezidentas.

M.Sinkevičiaus teigimu, centrinė valdžia turėtų kurti finansines paskatas projektams įgyvendinti. "Iš Europos ateina dideli pinigai, ES mus nori susodinti už stalo. Jei ne iš meilės, tai dėl pinigų, dėl žmonių gerovės privalome ieškoti sprendimų", – kalbėjo LSA prezidentas.

Prarastos galimybės

PSO specialusis pasiuntinys Europai Vytenis Andriukaitis pastebėjo, kad Lietuvos konstitucijoje apibrėžtas savivaldybių modelis neatitinka nei realijų, nei žmonių lūkesčių.

"Toks modelis daugiau negali egzistuoti: prarandame ES investicijas, netenkame didelių galimybių. Savivaldybių stiprinimo memorandumas pasirašytas, bet rezultatas – nulinis. Savivaldybėms reikia suteikti daugiau galimybių skolintis, įkeisti turtą, tai seniai daroma, pavyzdžiui, Danijoje", – ragino taikyti gerąją Europos patirtį V.Andriukaitis.

Seimo narė Guoda Burokienė taip pat apgailestavo, kad savivaldai paliktas prašytojos vaidmuo, nors jai primetama vis daugiau funkcijų. "Pusantrų metų kariaujame, kad 30 proc. iš ES gaunamų lėšų būtų paskirstytos savivaldybėms", – pastebėjo Seimo narė.

Netradiciniai sprendimai

"Mes jau seniai nekuriame iliuzijų, o stengiamės viską daryti savo jėgomis", – pastebėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Kaip pavyzdį jis pateikė itin opią darželių problemą. "Kauno rajono gyventojų skaičius jau perkopė 104 tūkst. Kasmet čia gimsta daugiau kaip 1 000 vaikų, maždaug tiek naujų vietų turime sukurti darželinukams", – pasakojo meras.

Nesulaukdama paramos, savivaldybė ėmėsi netradicinių sprendimų: kuria šeimos darželius, stato modulinius, nuomojasi jau esančias patalpas. Pastaruoju metu ėmėsi privataus ir viešojo sektorių partnerystės modelio, pagal kurį kitąmet bus atnaujintas Mastaičių baseinas, pastatyta pradinė mokykla su darželiu, rekonstruotos Zapyškio ir Kačerginės mokyklos.

Turi kooperuotis

V.Makūnas pastebėjo, kad globalizacijos sąlygomis administracinės ribos nyksta: populiarėja nuotolinis darbas, žmonės vienur dirba, kitur gyvena, mezgasi tinkliniai ryšiai. Todėl, mero įsitikinimu, savivaldybės turi kooperuotis, konsoliduoti išteklius, ieškoti būdų, kaip geriau teikti viešąsias paslaugas.

Valerijus Makūnas: mes jau seniai nekuriame iliuzijų, o stengiamės viską daryti savo jėgomis. / Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Tokiu pavyzdžiu galėtų būti Kauno rajono savivaldybės kartu su Kauno miestu įsteigta viešoji įstaiga "Kauno tvirtovė". Abi savivaldybės bendradarbiauja įgyvendindamos "Europos kultūros sostinė 2022" projektą. Diskutuojama ir dėl bendros transporto sistemos.

Meras taip pat kalbėjo apie naujus iššūkius, susijusius su žaliuoju kursu. "Numatyta dešimt žaliosios transformacijos principų – nuo supratimo, kad visuomenės klestėjimas turi būti matuojamas ne vien ekonominiu augimu, bet ir socialiniu bei gamtos kapitalais, solidariu susitarimu tarp skirtingų kartų. Labai svarbu, kad dėl planuojamų taršos ir atliekų surinkimo mokesčių nenukentėtų pažeidžiamos gyventojų grupės", – vardijo problemas V.Makūnas.

Skurdo riba ir pensija

Apie ūkio iššūkius ir tendencijas kalbėjęs Lietuvos banko Ekonomikos departamento vyriausiasis ekonomistas Vaidotas Tuzikas pastebėjo, kad Lietuvos verslas yra labai lankstus, todėl pramonės, mažmeninės prekybos ir eksporto apimtys šiuo metu 20 proc. viršija priešpandeminį lygį.

Nerimą kelia augančios dujų, naftos, žaliavų ir elektros kainos, kurios spartina infliaciją.

Didele blogybe V.Tuzikas įvardijo galimybę įvairiai mokėti mokesčius, nes tai lemia mažą Lietuvos biudžetą ir kuklias pensijas. "Žiūrint į ES tendencijas, Lietuvoje pensija turėtų būti bent 40 proc. didesnė, deja, pas mus skurdo riba vis dar didesnė už vidutinę pensiją", – pastebėjo ekonomistas. Pagal pajamų nelygybę Lietuva Europoje lenkia tik Bulgariją.

Socialinio verslo svarba

Habilituotas socialinių mokslų daktaras Gediminas Merkys prognozavo, kad viešųjų paslaugų sektorių ištiks krizė. Profesorius pastebėjo, kad ypač apleista viešojo transporto sritis, nes dabartinė tvarka neįgalina savivaldybių kooperuotis ir veikti efektyviai.

"Vis dar gaji nuomonė, kad viešosios paslaugos turi atsipirkti. Šis požiūris atėjo iš sovietinių laikų. Jeigu centrinė valdžia nesiims sprendimų, bus padaryta labai didelė žala valstybei", – kalbėjo profesorius.

Jis apgailestavo, kad Lietuvoje nėra socialinio verslo įstatymo. "Socialinis verslas būtų parama savivaldybėms, todėl jį reikėtų atleisti nuo mokesčių ir kitaip skatinti, kad juo užsiimtų vyresnio amžiaus žmonės", – teigė G.Merkys.

Žaliojo kurso iššūkiai

Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktorius Vladislavas Kondratovičius kalbėjo apie ekologiško transporto plėtrą. Viena svarbiausių gairių – pasiekti, kad iki 2029 m. 80 proc. visų transporto priemonių būtų ekologiškos.

"Kitąmet pradės veikti darnaus judumo fondas. Planuojame atnaujinti traukinių parką, skatinsime, kad žmonės keliautų dviračiais, pėsčiomis arba viešuoju transportu, iki 2030 m. 50 proc. sieksime sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių", – ministerijos priemones vardijo direktorius.

Dideli iššūkiai lauks savivaldybių, kurios turės parengti elektros įkrovos stotelių tinklą, plėtoti dviračių takus, iki 2025 m. 60 proc. perkamų transporto priemonių turės būti netaršios.

Mato galimybes

"SBA Urban" generalinis direktorius Giedrius Muliuolis kalbėjo apie didžiules Kauno regiono galimybes, kurias lemia žmonės, mokslas, verslumas, patogi geografinė padėtis ir palankus valdžios požiūris.

Efektingais projektais ir išskirtine architektūra garsėjanti "SBA Urban" 13 ha sklype Biruliškėse planuoja statyti 70 tūkst. kv. m ploto elektroninės prekybos miestelį "Urban Hub", kuris bus paremtas tvarumo ir socialiai atsakingo verslo principais, jame bus sukurta mažiausiai 300 naujų darbo vietų.

Projektas, į kurį ketinama investuoti 67,4 mln. eurų, bus vystomas trimis etapais ir užbaigtas 2025 m.