Vakar Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas visuomenei pristatė praėjusių metų veiklos vaisius. Pagrindiniais darbais miesto vadovas išskyrė: dviejų gatvių sutvarkymą, biudžeto skolos apkarpymą, šilumos ūkio pertvarką, centralizuotus pirkimus, atidarytą „Girstučio“ baseiną bei alkoholizmo mažinimą mieste. Miesto tarybos opozicijoje esančios „Vieningo Kauno“ frakcijos atstovai pastebi, jog meras vardindamas darbus vengia kalbėti apie miesto neišnaudotas galimybes.

„Galime pasidžiaugti, kad pagaliau atidarytas „Girstučio“ baseinas, kurio rekonstrukcija truko net 6 metus. Taip pat merui pavyko uždaryti kelias dešimtis kioskų. Tačiau bendra situacija mieste nėra gera. Akis bado neracionalaus miesto valdymas ir miesto vadovų apsileidimas“, – teigia „Vieningo Kauno“ frakcijos atstovas Visvaldas Matijošaitis.

Kauno miesto tarybos narys pateikia keletą neracionalaus valdymo pavyzdžių: nugriaunamas tiltas neturint finansavimo naujo statybai, privatizuojami darželių pastatai, nors tūkstantis vaikų nepatenka į ikimokyklines įstaigas, miesto šilumos ūkis atiduodamas į privačių bendrovių rankas.

Gatvių būklė negerėja

„Kauno miesto savivaldybė sugebėjo kapitaliai sutvarkyti vos dvi gatves. Tai per mažai, kad gatvių būklė mieste keistųsi iš esmės. Meras pamiršo paminėti, jog miesto taryba dar 2012 metais priėmė sprendimą į gatvių tvarkymą investuoti 100 milijonų litų. Tai turėjo būti vienas pagrindinių šios kadencijos darbų. Deja, ši iniciatyva liko gulėti popieriuje“, – teigia Kauno miesto tarybos „Vieningo Kauno“ frakcijos seniūnas Povilas Mačiulis.

P. Mačiulis taip pat pastebi, kad prieš kiekvienus rinkimus Laisvės alėjos rekonstrukcija yra naudojama kaip masalas rinkėjams, tačiau kadencijai įpusėjus meras pagrindinės miesto gatvės atnaujinimą atideda ateities kartoms.

Pasigenda lobistinio darbo

Vardindamas praėjusių metų veiklas A. Kupčinskas nepasikuklino įvardinti ir „Rail Baltica“ geležinkelio vėžės tiesimo darbų ir viešojo logistikos centro intermodalinio terminalo statybos Palemone, nors šiuos darbus įgyvendina ne Kauno miesto savivaldybė.

„Pasigendame mero ir vicemerų atkaklaus lobistinio darbo Seime ir Vyriausybėje siekiant, kad „Rail Baltica 2“ geležinkelio vežė, kuri keleiviniais maršrutais sujungs Helsinkį ir Berlyną, nebūtų nukreipta per Vilnių. Seimo nariai labai aiškiai išsakė savo poziciją, kad Kaunas iš šios vėžės gali būti išmestas. Miesto vadovai turi rūpintis šiuo klausimu ir įrodyti politinėms partijoms, kad Lietuvai bus naudingiau, jeigu Kaunas liks „Rail Baltica 2“ maršrute“, – teigia „Vieningo Kauno“ frakcijos narys Benjaminas Želvys.

Centralizuoti pirkimai – vėžlio greičiu

Kauno miesto meras kaip vieną iš pagrindinių 2013 m. įgyvendintų darbų išskyrė centralizuotus elektros pirkimus. Miesto tarybos Biudžeto ir finansų komiteto narys Tomas Bagdonavičius  primena, jog dar 2011 m. pavasarį „Vieningas Kaunas“ pasiūlė savivaldybei ir jos kontroliuojamoms įstaigoms pirkti bendrai ne tik elektrą, bet ir kurą.

“Pateiktos idėjos, kaip sutaupyti pinigus, kuriuos vėliau galima protingai panaudoti. Profesionaliai atlikus elektros bendrą pirkimą ir sukordinavus įmonių bei įstaigų veiksmus, savivaldybė sutaupytų kelis milijonus litų. Deja, šias idėjas savivaldybė paverčia kūnu labai iš lėto”, – teigė “Vieningo Kauno” frakcijos narys Tomas Bagdonavičius.