„KIEMO GALERIJOJE“ – VIS DAUGIAU KAIMYNŲ PORTRETŲ

Veikiausiai nėra miestiečio, kuris nebūtų apsilankęs "Kiemo galerijoje" ar bent jau girdėjęs apie ją. Daiktai čia pasakoja kaimynų istorijas ir primena bendrystės jėgą.

Žydi veidrodinės gėlės

Šalia žydų sinagogos, E.Ožeškienės gatvėje, ratu susibūrę namai saugo paslaptį, kurią įminti galima tik užsukus vidun. Tą ir padarėme. Linktelėję galvas pirmiausiai pasveikinome tris senoles, spalvotais akiniais pabalnojusias nosis. Tada įsitaisėme greta jų.

"Ant suolelio palikta laisva vieta, kad visi norintys prie trijulės prisėstų. Žmonėms čia labai patinka fotografuotis", – gilyn į kiemą žengė menininkas, "Kiemo galerijos" sumanytojas ir globėjas Vytenis Jakas.

Pirmasis eksponatas, kalbantis apie bendrystę ir kaimynus čia atsirado 2014-aisiais, kai "Nykoka" festivalio metu V.Jakas ant vieno namo fasado nutapė "Šventosios trejybės" paveikslą su užrašu "Mano Tėvo namuose daug buveinių". Nuo tada "Kiemų galerijos" ekspozicija nuolat pildosi.

Kiekvieną svečią čia sutinka Charlie Chaplinas ir vos per kelis žingsnius nuo jo nutolęs liūdintis arlekinas su senoviniu fotoaparatu ant stovo. Lange pakibęs mėlynas katinas ir nuo stogo laidu besileidžianti nindzė. Medinio malūno sparnai ir maudynių išsiilgusi vonia. Tado Vincaičio-Plūgo pieštas gandras ir daugiau nei pusmetį tapytas vienmarškinis Mažasis princas, su nesisukančiu vilkeliu ir mediniu arkliuku prie kojų. Ant pakabų plazdantys vestuviniai drabužiai ir iš veidrodžio stiklo šukių surinktos, seserų Dapkevičiūčių gėlės.

Darželis, anot V.Jako, netrukus pasipildys naujais žiedais, o šukes klijuoti jam padės ir vasaroti atvykęs sūnus.

"Anksčiau kieme nebuvo ne tik veidrodinių gėlių. Žiedai nesiskleidė nei languose, nei ant palangių. Matote, kas dabar čia darosi? Gėlių apstu ir prie to prisideda kaimynai", – kiemo senbuvis džiaugėsi čia mikroklimatu, nuo kurio bujoja ne tik augmenija, bet ir vietinių santykiai.

Ekspozicija vis pildoma

Paprašytas suskaičiuoti, kiek naujų eksponatų kieme apsigyveno per pastaruosius metus, V.Jakas tikino, kad sąrašas nuolat pildomas. "Čia nuolat vyksta kūrybinis procesas", – peržengęs balas menininkas pečiais parėmė kaimynų portretų galerijos sieną.

Pirmiausiai ant jos atsirado V.Jako viso ūgio portretas, vėliau dar du: pirmojo aukšto gyventojos Reginos tėvelio Petro vaikystės atvaizdas ir kiemo senbuvės Svietos figūra, su beranke Milo Venera pašonėje.

"Svieta turi abi rankas, kurios kasdien neša sunkius ryšulius ir daugybę metų rūpinasi neįgaliu vyru. Šiomis priešingybėmis noriu parodyti, kiek daug gali visų mūsų rankos", – senolei už jos atsidavimą lenkėsi kūrėjas.

Artimiausiu metu šalia Svietos, ant kamuolio prisės Bela Širin ir Saulė Juzelėnienė, kurią V.Jakas vadina varomąją "Kiemo galerijos" jėga. Čia pat atsiras dar vienas Vytenis, žiūrintis į perspektyvą, – metalinį vinį sienoje.

Šviežias tinkas ant kito namo sienos išdavė, kad kažkada šioje vietoje atsiras ir dar vienos kaimynės Evelinos atvaizdas. Taip menininkas įamžins jaunos moters pomėgį fotografuoti ir palies vaizdų pertekliaus temą.

"Mes esame persisotinę vaizdų, bet vis tiek fotografuojame. Aš asmeniškai to beveik nebedarau, nebent projektų metu. Pastebėjau, kad antrą kartą padarytų nuotraukų nebežiūriu, todėl nusprendžiau negaišti laiko", – gyvo vaizdo ir kontakto svarbą akcentavo kūrėjas.

Gyventojas iš sostinės

Vienas naujausių "Kiemo galerijos" gyventojų – dramblys. Pagamintas iš putplasčio, nudažytas rožiniais dažais, atlėpausis į Kauną atkeliavo iš vieno sostinės prekybos centro. Sužinojęs, kad išardytas dramblys dienas leidžia rūsyje, kaunietis menininkas pradėjo derybas su vilniečiais.

"Dramblio savikaina 2,5 tūkst. eurų. Mums padarė akciją. Dar "Kauno centro būstas" prisidėjo, – Į lietaus lašų nuplautą milžiną su šypsena žvelgė menininkas. – Norėjome jį į "Kiemų šventę" atvežti, bet per brangu būtų gabenti ir montuoti. Jei kitąmet šventė vyks, dramblys tikrai joje dalyvaus."

Dramblio savikaina 2,5 tūkst. eurų. Mums padarė akciją.

Patinka V.Jakui ir griuvėsiai, kuriuos savo masyviomis kojomis pamynė rožinis gražuolis. Tikrosios savo funkcijos nebeatliekantis sandėlys, anot pašnekovo, dabar primena podiumą.

"Anksčiau čia gyventojai laikė įvairius daiktus. Įvedus dujas, kilo gaisras ir pastatas ėmė griūti, o pinigų jam sutvirtinti nėra", – atsiduso menininkas.

Todėl dabar labiau reikia saugoti ne griūvantį statinį, o prie jo besiartinančius žmones. Kiemo bendruomenė tai uoliai daro – laiptelius, vedančius prie dramblio gyventojai užtvėrė metaline grandine, o ant pastarosios pakabino lentelę su draudimu kilti į viršų.

Lenta su kramtomąja guma

Į "Kiemo galeriją" kone kasdien užsuka smalsūs miestiečiai ar turistų grupės su vedliais priešakyje. Pastarieji puikiai susipažinę su "Kiemo galerijos" ir kiekvieno čia esančio eksponato istorija, todėl gido vaidmens V.Jakas imasi tik labai retais atvejais.

"Daug žmonių čia ateina iš pačių įvairiausių pasaulio kampelių. Būtų sunku visus suskaičiuoti", – menininkas prisipažino nesitikėjęs, kad galerija po atviru dangumi sulauks tokio populiarumo. – Darėme tai dėl kaimynų ryšio stiprinimo, o ne dėl turistų. Todėl kieme kabo užrašas, kad čia gyvena kaimynai, kuriems reikia ramybės."

Svečiai ir viešnios šeimininkų sąlygų laikosi – elgiasi pagarbiai. Vaikai stabteli rožinio dramblio fone, vyresnio amžiaus kiemo lankytojai atminimo nuotraukai tupia prie didžiaakio Mažojo princo.

"Sunku išskirti vieną eksponatą, kuris yra populiariausias. Man jie visi brangūs ir svarbūs. Kiekvienam skirta laiko, minčių ir finansų", – V.Jakas trumpą ekskursiją baigė prie menininkės Magnolijos darbo.

Iš Kauno menininkų namų kiemelio į "Kiemo galeriją" atkeliavusi lenta ne tik puošia erdvę, bet ir kviečia palikti prisiminimą apie savo apsilankymą nepaprastame E.Ožeškienės gatvės kieme.

"Dantų šepetukas, žiebtuvėliai, medinis dramblys, drožtukas, lūpų blizgis ir begalė kitų daiktų, kuriuos klijuoja ir kramtomąja guma, ir cukruotais saldainiais", – žmonių fantazija džiaugėsi pašnekovas.