Perdirbimo uždaviniai išties aukšti – juos šaliai nustato Europos Sąjungos dokumentai, o Lietuva pasiryžusi šiuos ne tik įgyvendinti, bet ir viršyti. Vis dėlto, be žmonių įsitraukimo to padaryti nepavyks – pakuotės gali būti perdirbtos tik tuo atveju, jei žmonės jas išmeta į rūšiavimo konteinerius.

„2025 m. vasario 11 d. įsigaliojo Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas, kuriame paliktas ir anksčiau taikytas tikslas – perdirbti 50 proc. į šalies rinką išleistų plastiko pakuočių. Įgyvendinti jį yra sudėtingiau, nei gali atrodyti, nes vis dar naudojame daug neperdirbamo plastiko pakuočių, dalį jų prarandame dėl per mažo dydžio, tamsios spalvos, maisto likučių, tačiau labiausiai skaudu, kai žmonės tiesiog nerūšiuoja. Deja, bet pakuotė, atsiradusi mišriose atliekose, praranda vertę – dėl per didelio užterštumo tokios pakuotės nebeatitinka kokybinių reikalavimų ir negali būti perdirbtos“, – teigė Asta Burbaitė, pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ Marketingo ir komunikacijos vadovė.

„Kauno Švaros“ nuotr.

Daugiausiai klaidų – plastiko konteineriuose

Renginio metu buvo „iki dugno“ panaršyta po realų plastiko pakuočių atliekų konteinerį, kuriame šalia tinkamai išrūšiuotų atliekų buvo rasta ir batų, rankinių, tekstilės gaminių – nors aikštelėje pastatytas taip pat ir konteineris, skirtas būtent šioms atliekoms. Stebino medicinos reikmenų gausa – vienkartinės pirštinės, švirkštai, higieninis popierius.

„Pasirodo, į rūšiavimo konteinerius turi keliauti tik pakuotės? Rimtai? Aš galvojau, kad visas plastikas tinka“, – stebėjosi kaunietė Lina, išvydusi tarp pakuočių sumestus plastikinius žaislus ir kitokias plastiko nuolaužas.

„Kauno Švaros“ nuotr.

„Maždaug pusė plastiko rūšiavimo konteineriuose atsiduriančių atliekų – šiukšlės, kurios neturi jokių perdirbimo galimybių. Negalime kaltinti gyventojų, nes jie gauna daug, skirtingos ir dažnai neteisingos informacijos, pavyzdžiui, apie tai, kad galima rūšiuoti žaislus, liniuotes, tušinukus. Informacija skiriasi tarp savivaldybių, nors tame nėra jokios logikos – juk visos šiame konteineryje atsiradusios atliekos keliauja į tuos pačius du rūšiavimo centrus, kuriuose atliekos perrūšiuojamos vienodai“, – sakė Asta Burbaitė, „Žaliojo taško“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė.

„Kauno Švaros“ nuotr.

92 proc. Kauniečių sako rūšiuojantys visada arba dažniausiai

Remiantis 2025 m. „Žaliojo taško“ inicijuoto gyventojų tyrimo rezultatais, 53 proc. Kauno apskrities gyventojų rūšiuoja nuolat, o 39 proc. tai daro dažniausiai. Skaičiai nemeluoja – iš tiesų renginio metu išverstas plastiko konteineris buvo pilnutėlis, o ir Kaune atliekas surenkančios bendrovės „Kauno švara“ duomenimis – žmonės išrūšiuoja vis daugiau.

„Kauno Švaros“ nuotr.

„Pirminiame rūšiavime surinktų atliekų procentas reikšmingai auga – 2019 m. jis buvo 6,83 proc. nuo visų komunalinių atliekų, o 2024 m. – 32,7 proc. Džiaugiamės matydami, kad kauniečiai vis atsakingiau rūšiuoja. Tai rodo ne tik jų sąmoningumą, bet ir mūsų bendrų pastangų – nuo infrastruktūros plėtros iki informavimo kampanijų – efektyvumą,“ – sakė bendrovės „Kauno švaros“ generalinis direktorius Saulius Lazauskas.

Pasak jo, nors rezultatai džiugina, siekiant dar tvaresnės miesto ateities, būtina toliau gilinti gyventojų žinias apie teisingą atliekų rūšiavimą ir skatinti atsakingą elgesį kasdienybėje. Renginio organizatoriai primena: rūšiuoti pradėti niekada nevėlu, o kiekviena teisingai išrūšiuota pakuotė – tai žingsnis švaresnės aplinkos link.

„Kauno Švaros“ nuotr.

Nerūšiavimo priežastys ir kauniečių konteineryje pastebėtos klaidos

Tarp pagrindinių nerūšiavimo  priežasčių gyventojai nurodo žinių stoką, kaip tai daryti teisingai, taip pat abejones, ar išrūšiuotos atliekos tikrai perdirbamos. Nuo rūšiavimo atgraso klaidingas įsivaizdavimas, kad tai – sudėtinga ir reikalauja daug pastangų.

„Dalis gyventojų vis dar tiki mitu, kad visos atliekos galiausiai suverčiamos į vieną šiukšliavežę. Tai visiškai netiesa – išrūšiuotos pakuotės keliauja atskirai, ir tik nuo jų išrūšiavimo kokybės priklauso, ar vėliau bus galima jas efektyviai perdirbti“, – tvirtino Paulius Kapitanovas, „Kauno švaros“ miesto valymo ir atliekų valdymo direktorius. 

Ir iš tiesų – nors net 94 proc. Kauno apskrities gyventojų sako žinantys rūšiavimo taisykles, tik 21 proc. jaučiasi visiškai tikri savo žiniomis. O tai labai akivaizdžiai matyti pažvelgus į konteinerio turinį – rasta žaislų, elektronikos prietaisų, o kažkam netgi pavyko sutalpinti skalbinių džiovyklę.

„Kauno Švaros“ nuotr.

„Patariame žmonėms kaip nesuklysti. Visų pirma, rūšiuoti būtina visas pakuotes – šios turi būti tuščios, tačiau plauti – nebūtina. Visa stiklinė tara – keliauja į stiklo konteinerį. Visos popierinės ir kartoninės pakuotės – į popieriaus konteinerį. O visos likusios pakuotės – plastikinės, metalinės, kombinuotų medžiagų, net medinės turi būti metamos į plastiko konteinerį. Tai tiek to mokslo“, – paprastai apie teisingą rūšiavimą pasakojo A. Burbaitė.