Lietuvos bendruomeniškumo čempionai: kodėl Raseinių rajonui nėra lygių?

Vienintelė šalyje

Tai vienintelė šalies savivaldybė, renginyje sulaukusi tokio įvertinimo. Meras „Bendruomenių dienai“ pabrėžė, kad ypač svarbus jame pristatytas faktas – Raseinių rajone 1 tūkst. gyventojų tenka daugiausia bendruomeninių organizacijų narių visoje Lietuvoje. „Vadinasi, pagal gyventojų įsitraukimą į organizuotą bendruomeninę veiklą esame pirmaujanti šalies savivaldybė. Tai ne vien gražus statistinis rodiklis. Už jo slypi tūkstančiai valandų savanoriško darbo, daugybė iniciatyvų, renginių, projektų ir nuoširdaus rūpesčio savo gyvenamąja aplinka“, – sakė A. Nekrošius.

Pašnekovo žodžiais, tokie rezultatai neatsiranda per vienus metus. Tai ilgalaikio bendruomenių, jų lyderių, seniūnijų ir savivaldybės bendradarbiavimo rezultatas. Vien pernai Raseinių rajone veikiančios vietos veiklos grupės, nevyriausybinės ir bendruomeninės organizacijos įgyvendino 193 projektus. Nacionaliniu mastu šiemet buvo įvertinta ir Betygalos seniūnija, Mykolo Romerio universiteto rengiamame konkurse „Bendruomenė – Švyturys – kelias į sėkmę“ pelniusi „Bendruomeniškiausios seniūnijos arba savivaldybės“ nominaciją.

Kartu ir įpareigoja

Vidaus reikalų ministro Martyno Katelyno pasirašytą padėką atsiėmė ir parvežė Raseinių rajono savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybos pirmininkė Neringa Rusteikienė. Paklausta, kokių emocijų ir minčių jai sukėlė šis įvertinimas, moteris šypsojosi: „Gavus šią padėką apėmė pasidžiaugimo savo rajonu jausmas. Nors bendruomenės veikia ne dėl to, kad jas girtų, bet malonu išgirsti, kad rajonas, kuriame gyveni, yra pastebėtas, išskirtas iš kitų.“

Nors bendruomenės veikia ne dėl to, kad jas girtų, bet malonu išgirsti, kad rajonas, kuriame gyveni, yra pastebėtas, išskirtas iš kitų.

Raseinių meras neslėpė, kad jį taip pat užplūdo panašios emocijos, ir pabrėžė, kad įvertinimas kartu ir įpareigoja: „Kai esi pirmas Lietuvoje, negali sustoti. Turime ne tik išlaikyti pasiektą lygį, bet ir ieškoti naujų būdų, kaip stiprinti bendruomenes, mažinti joms tenkančią administracinę naštą ir suteikti daugiau galimybių pačioms spręsti savo krašto klausimus.“

Kai esi pirmas Lietuvoje, negali sustoti.

Bendraudamas su bendruomenių pirmininkais ir aktyviais jų nariais A. Nekrošius patikino puikiai matąs, kiek daug jie atiduoda savo asmeninio laiko, energijos ir net asmeninių išteklių tam, kad jų kaime ar miestelyje būtų gražiau, įdomiau ir jaukiau gyventi. Dažnai tai daroma visiškai savanoriškai, nesitikint nei atlygio, nei padėkos. Vis dėlto kartais nedidelis renginys ar sutvarkyta viešoji erdvė slepia mėnesius organizacinio darbo, derinimų ir įvairių sunkumų. „Todėl šis apdovanojimas man pirmiausia yra būtent tų žmonių darbo pripažinimas“, – pabrėžė pašnekovas.

Meras džiaugėsi ir tuo, kad valstybės institucijos pastebėjo savivaldybės pasirinktą bendradarbiavimo kryptį. „Visada laikiausi požiūrio, kad savivaldybė neturi visko spręsti viena. Vietos žmonės geriausiai žino savo problemas, poreikius ir dažnai patys pasiūlo geriausius sprendimus. Mūsų pareiga – juos išgirsti ir padėti tas idėjas įgyvendinti“, – patikino A. Nekrošius.

Jaučia paramą ir palaikymą

Raseinių rajono savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybos pirmininkė, paklausta, kokius pagrindinius Raseinių rajono savivaldybės žingsnius įvardytų kaip sėkmės garantą, lėmusį šį išskirtinį įvertinimą, teigė, kad Raseinių rajono savivaldybė, jos vadovai, specialistai, savivaldybės tarybos nariai, seniūnai jau daug metų rūpinasi kaimo bendruomenėmis, skiria joms lėšų daliai ūkinių, veiklos išlaidų apmokėti, prisideda prie projektų kofinansavimo, bendruomenių buhalterio išlaikymo.

„Beveik visos kaimo bendruomenės turi patalpas, gautas iš savivaldybės panaudos būdu. Bendruomenes nuolat konsultuoja ne tik savivaldybės specialistai, bet ir Raseinių rajono kaimų bendruomenių sąjunga, Raseinių rajono vietos veiklos grupė Raseinių krašto bendrija, su bendruomenėmis glaudžiai bendradarbiauja ir Raseinių policijos komisariato bendruomenės pareigūnai, Raseinių rajono kultūros centras, sveikatos biuras. kaimo bendruomenės rengia daug projektų, juos įgyvendina. Jau keleri metai Žemės ūkio ministerija nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai konkurso lėšomis finansuoja maždaug po 30 Raseinių rajono kaimo bendruomenių projektų, čia raseiniškiai taip pat yra tarp pirmaujančių. Visų bendras darbas ir lemia gerus rezultatus“, – įsitikinusi N. Rusteikienė.

Raseinių rajono savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybos pirmininkės nuomone, būtent anksčiau išvardyti dalykai lemia, kad šiame krašte leidžia išlaikyti tokį aukštą gyventojų įsitraukimą ir motyvaciją veikti.

„Konkrečios idėjos, skiriamos lėšos padeda įtraukti bendruomenių narius į aplinkos tvarkymą, pasiruošimą renginiams. Dauguma bendruomenių turi savo tradicijas, organizuoja užsiėmimus, visokias veiklas ir tas bendruomeniškumo jausmas, kuris natūraliai susikuria tarp bendraminčių, leidžia suburti daugiau žmonių. Kai kuriuose kaimuose nėra jokių kitų įstaigų, tik bendruomenės palaiko tradicijas ir buria gyventojus. Bendruomenių žmonės pozityvūs, linkę bendrauti, kalbėtis, ieškoti idėjų. Būti tarp jų – nepakartojamas jausmas“, – patikino pašnekovė.

Įspūdingai: taip atrodo bendruomenių eitynės bendruose renginiuose. / Ra­sei­nių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ir bend­ruo­me­nių FB pa­sky­rų nuo­tr.

Kiekybės pranašumai ir trūkumai

Raseinių rajone veikia 60 kaimo bendruomenių. Daugiausia narių – 303 – turi visuomeninė organizacija Norgėlų kaimo bendruomenė, Kaimų bendruomenė „Viduklė“ – 220, Kaimų bendruomenė „Sujainiai“ -–183, Nemakščių bendruomenės santalka -– 180, Pramedžiavos kaimų bendruomenė –174.

Sėkmingą bendruomenių veiklą, N. Rusteikienės nuomone, lemia daug faktorių. „Labai sunku palyginti bendruomenes, nes kai kurios įsikūrusios miesteliuose, kuriuose gyvena daugiau kaip 1 tūkst. gyventojų, kai kurios – mažose gyvenvietėse, kur su aplinkiniais kaimais galima suskaičiuoti tik iki 150–200 gyventojų. Didesnės bendruomenės turi daugiau galimybių, daugiau lyderių, bet joms sunkiau visus sukviesti, išklausyti visų nuomonių, rasti bendrus sprendimus. Sėkmingą bendruomenės veiklą lemia bendruomenių lyderiai, aktyvas, laimėti projektai, įvairios kitos aplinkybės“, – samprotavo pašnekovė.

Ateities vizija

Kokią viziją, siekiant išlaikyti lyderio poziciją bendruomeniškumo srityje ateinančiais metais, mato Raseinių rajono meras? „Norėčiau, kad Raseinių rajonas taptų pavyzdžiu visai Lietuvai, kaip savivaldybė ir bendruomenės gali veikti kaip lygiaverčiai partneriai, kartu priimdami sprendimus ir kurdami savo krašto ateitį. Man bendruomeniškumas nėra vien tik bendros šventės, talkos ar renginiai. Tai kur kas platesnis dalykas. Stipri bendruomenė gali prisidėti prie gyvenamosios aplinkos gerinimo, socialinių problemų sprendimo, kultūros puoselėjimo, jaunimo užimtumo ir net vietos ekonominio gyvybingumo. Svarbiausia – ji padeda žmonėms jaustis reikalingiems ir išgirstiems“, – kalbėjo A. Nekrošius.

Todėl ateityje savivaldybės vadovas nori dar labiau stiprinti bendruomenių savarankiškumą: ne tik finansuoti jų veiklą, bet ir suteikti daugiau galimybių pačioms inicijuoti pokyčius, dalyvauti planuojant investicijas ir spręsti vietos problemas.

„Taip pat labai svarbu užtikrinti bendruomenių tęstinumą. Šiandien daugelio organizacijų veikla laikosi ant kelių itin aktyvių žmonių pečių. Turime padėti jiems pritraukti jaunimą, ugdyti naujus lyderius, skatinti skirtingų kartų bendradarbiavimą ir bendruomenių tarpusavio ryšius, – sakė pašnekovas. – Norėčiau, kad ir mažiausio kaimo gyventojas jaustų turintis tokias pačias galimybes būti išgirstas ir įgyvendinti gerą idėją, kaip ir gyvenantis rajono centre. Kad žmonėms nereikėtų belstis į daugybę durų ieškant pagalbos, o savivaldybė būtų atvira jų iniciatyvoms ir pasirengusi padėti.“

Meras pabrėžė nenorintis lyderystės matuoti vien diplomais ar statistika. Jo nuomone, tikroji lyderystė atsiskleidžia tada, kai žmonės didžiuojasi savo gyvenamąja vieta, pasitiki vieni kitais ir mato, kad jų pastangos duoda rezultatų.

„Mano vizija paprasta – Raseinių kraštas turi būti vieta, kurioje bendruomenė nėra tik savivaldybės pagalbos gavėja, bet ir aktyvi savo ateities kūrėja. Jei sugebėsime tai išsaugoti ir sustiprinti, išliksime lyderiais ne tik pagal bendruomeninių organizacijų narių skaičių, bet ir pagal tikrąjį bendruomeniškumą“, – optimistiškai pokalbį baigė pašnekovas.