Šiemet agentūra "Factum" Kaune registravo grūdinimosi, gausiausio aviamodelių rinkinio ir didžiausio išvirto viename inde plovo pagerintus rekordus. Lietuvos rekordų knygoje – daugybė kitų įdomybių.

Vertingiausi rekordai

Pasak agentūros direktoriaus Vytauto Navaičio, vertingi visi rekordai, bet išskiria su Lietuvos nepriklausomybe susijusius, atvėrusius kelius didžiuotis Lietuva.

Tai, pavyzdžiui, didžiausia pasaulyje peticija su 5 218 520 parašų. Ja siekta, kad Sovietų Sąjunga pripažintų Lietuvos Nepriklausomybę. Parašų rinkimo akciją 1988 m. gruodžio 22 d. Melburne (Australija) pradėjo Lietuvos Laisvės Lygos Tautinės tarybos lietuviškajai išeivijai įgaliotasis atstovas Algirdas Statkevičiaus.

Kitas V.Navaičio minimas rekordas – ilgiausia rankomis susikibusių žmonių grandinė, buvusi daugiau kaip 600 km ilgio. Ją 1989 m. rugpjūčio 23 d. sudarė apie pusantro milijono žmonių, susikibusių rankomis kelyje Vilnius–Ryga–Talinas. "Baltijos kelio" akcija įvyko Molotovo-Ribentropo pakto slaptųjų protokolų pasirašymo 50-mečio sukakties dieną. Šia akcija trijų okupuotų Baltijos respublikų gyventojai reiškė protestą SSRS ir Vokietijos slaptajam Europos pasidalijimo sandėriu.

Nėra sudėtinga patekti į Lietuvos rekordų knygą – reikia pateikti tiek ir tokių įrodymų, kad paskui pats rekordininkas nebegalėtų jų paneigti.

Brangus V.Navaičiui ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio rekordas, kai sąjūdininkai beveik per mėnesį surinko daugiausiai Lietuvoje parašų – apie 1 800 000, reikalaujant artimiausioje Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos sesijoje nesvarstyti sovietinės konstitucijos pakeitimų ir papildymų, nes jie ribotų sąjunginių respublikų ir tautų teises. Tačiau, pasak V.Navaičio, į Lietuvos rekordų knygą gali būti įrašyti ir kitokie pasiekimai, apibūdinami žodeliais didžiausias, mažiausias, greičiausias, sunkiausias ar kitaip išskirtinis, kaip antai didžiausia morka, ilgiausi plaukai ar barzda pakeltas didžiausias svoris ir pan.

Pusvalandis ledo glėbyje

"Nėra sudėtinga patekti į Lietuvos rekordų knygą – reikia pateikti tiek ir tokių įrodymų, kad po to pats rekordininkas nebegalėtų jų paneigti", – sakė pašnekovas, pradėjęs registruoti rekordus 1985 m. vasarą, kai būsimosios Lietuvos rekordų knygos turinį sudarė, išstudijavęs Gineso pasaulio rekordų knygos struktūrą, rekordų registravimo taisykles ir pan.

Beje, išleista ir Lietuvos vaikų bei jaunimo iki 18 metų rekordų knyga, kurioje registruoti didumo, mažumo, aukščio, ilgio, ištvermės bei kiti rekordai. Įdomu tai, kad vaikų rekordų knygas turi tik Danija ir Lietuva, nors internete registruojančiųjų vaikų rekordus yra ir daugiau.

Tačiau grįžkime į Kauną, kur pirmą kartą registruotas grūdinimosi rekordas, atskleidžiantis žmogaus galimybes būti ledo gniaužtuose.

Vilnietis Modestas Stumbrys Kauno alaus darykloje "Genys Brewing" įėjęs į talpą, sudarytą iš ledo luitų, buvo iki pečių apipiltas panašiais į krušos metu susidarančiais stambiais ledo gabaliukais. Liudininkai ir rekordo stebėtojai, žvelgdami į tokį vyro užsišaldymą, patys šalo, o M.Stumbrio žmona Agnė jau po 15 min. ragino vyrą išeiti iš to ledo rūmo. Tačiau po 20 min. Modestas paprašė dar jį apipilti ledukais. Vėliau jais jis buvo apipiltas dar kartą, ir tik po 30 min. 4,10 sek. M.Stumbrys išėjo iš ledo talpos ir buvo pripažintas ilgiausiai Lietuvoje išbuvusiu apgaubtas ledu.

Kad Kaunas yra šalčiui atspariausių žmonių vieta, buvo įrodęs Kaune gyvenantis švėkšniškis Kęstutis Pricevičius. Jis 2012 m. vasario 2 d. esant minus 30 °C oro temperatūrai maudėsi Nemune, ties Kaunu. Tai šalčiausių atviruose vandenyse maudynių rekordas Lietuvoje. Be to, K.Pricevičius yra daugiausia – aštuonis kartus dalyvavęs Naujametės nakties maudynėse atviruose vandenyse. Jis iš gruodžio 31 d. į sausio 1 d. 2001–2004, 2008–2010, 2017, ir 2019 m. Naujuosius metus sutiko, pasinėręs atviruosiuose vandenyse.

Puode – 213,55 kg plovo

Rekordas registruotas ir Lietuvos aviacijos muziejuje, atidarant Lietuvos karo aviacijos šimtmečiui paminėti skirtą parodą "Orlaivių raidos istorija". Joje galima pamatyti įvairiausių 72 kartus sumažintų orlaivių modelius, kuriuos sukūrė klubo "Sparnai 72" nariai.

Gausiausias aviamodelių rinkinys sudarytas iš 1020 stendinių 1:72 mastelio nepasikartojančių aviamodelių – nuostabi padangių užkariavimo ir pasaulio orlaivių raidos istorija, galinti daug papasakoti tiek mažiems, tiek ir suaugusiems Lietuvos aviacijos muziejaus lankytojams. Parodą dar galima pamatyti iki gegužės 12 d.

Kauno mugė "Pavasaris – 2019" taip pat nustebino rekordu. Skambant linksmoms dainoms ir muzikos akordams, šeimos restoranas "KaravanSarai" pagerino didžiausio plovo Lietuvos rekordą. Prieš tai pasvėrus tuščią 1,02 m skersmens ir 37 cm gylio plovui virti puodą, vadinamą kazanu, ir produktus, kurių buvo paruošta 248 kg bei kazaną su išvirtu uzbekų šventiniu avienos plovu, paaiškėjo, kad per keturias su puse valandos restorano "KaravanSarai" šefo Dariaus Lileikio ir uzbekų virėjų išvirtas plovas svėrė 213,55 kg. Jį galėjo paragauti 610 šio patiekalo mėgėjų.

Rekordinis margumynas

Aukščiausias vyras – 223,6 cm ūgio kaunietis Arvydas Sabonis.

Ilgiausi dvynukų plaukai – 86 ir 85 cm – devynmečių Skaistės ir Emilės Kazlauskaičių iš Ukmergės. Jos dalyvavo Kaune 2017 m. lapkričio 12 d. vykusiame pasaulio ilgaplaukių konkurse.

Aukščiausia šukuosena – 2,32 m aukščio – sukurta kaunietės Jolantos Mačiulienės 2003 m. lapkričio 22 d. iš 97 m ilgio 480 plaukų sruogelių, 870 segtukų. Taip pat panaudota beveik 1,25 kg klijų ir 1600 ml plaukų lako. Manekenės natūralių plaukų ilgis – 90 cm.

Ilgiausia blakstiena – 32 mm ilgio – užaugo kauniečiui Dariui Ruzgui ant viršutinio dešinės akies voko 2006 m. balandžio 22 d.

Daugiausia vienu metu gimė 4 vaikai. Pirmą kartą tai buvo 1932 m. liepos 6 d., kai marijampolietė Marija Jūraitienė Kaune susilaukė 2 mergaičių ir 2 berniukų. Vienas jų sulaukė brandaus amžiaus. Paskutinį kartą tai buvo 2018 m. spalio 18 d., kai Kauno klinikose panevėžietė Viktorija Paltanavičienė pagimdė tris berniukus ir mergaitę, du berniukai – identiški dvyniai.

Daugiausia skirtingais metais, bet tą pačią dieną gimė 3 šeimos vaikai. Visos kauniečių Raimondos ir Ramūno Trilikauskų atžalos pasaulį išvydo kovo 23 d., bet skirtingais metais. Trilikauskaitė Vilija gimė 1987 m., Trilikauskas Edvardas – 1993 m., o Nerijus – 2001 m.

Jauniausia mokinė – 5 metų 5 mėnesių 12 dienų amžiaus – Elija Lapėnaitė 2006 m. rugsėjo 1 d. pradėjo mokytis Kauno rajono Viršužiglio pagrindinės mokyklos pirmoje klasėje. Paruošiamąją klasę lankė nuo trejų metų.

Jauniausia gimnazistė – 12 metų 6 mėnesių 18 dienų amžiaus. Tai kaunietė Sintija Raudonytė, 2012 m. rugsėjo 1 d. pradėjusi mokytis Kauno "Saulės" gimnazijoje.

Daugiausia išradimų ir patentų – 1715 – autorius ir bendraautorius kaunietis profesorius, akademikas Kazimieras Ragulskis. Iš moterų daugiausia išradimų – 112 – autorė ir bendraautorė yra kaunietė technikos mokslų daktarė, nusipelniusi išradėja Antanina Garmutė.

Jauniausias brošiūros autorius – 6 metų 8 mėnesių 16 dienų amžiaus – kaunietis Austis Juozaitis. "Smaltijos" leidykla jo 28 puslapių knygelę "Nuostabi vaikystė" išleido 2017 m. rugsėjo 19 d. 200 egz. tiražu.

Vyriausia jaunavedžių pora (sudėjus abiejų metus) – 179 metai 7 mėnesiai 11 dienų – susituokus kauniečiams našliams 102 metų 8 mėnesių 26 dienų amžiaus Stanislovui Grigui su 76 metų 10 mėnesių 16 dienų amžiaus Brone Mikutiene. Santuoka įregistruota Kauno civilinės metrikacijos skyriuje 2007 m. lapkričio 3 d.

Vyriausias jaunikis – 102 metų 8 mėnesių 26 dienų amžiaus – kaunietis Stanislovas Grigas su 76 metų 10 mėnesių 16 dienų amžiaus Brone Mikutiene santuoką įregistravo Kauno civilinės metrikacijos skyriuje 2007 m. lapkričio 3 d.

Daugiausia davė kraujo – 57 l nemokamai – tauragiškė Teresė Lilija Mockienė (g. 1939). Ji donorė nuo 1960 m. Tuo metu gyveno Karagandoje. Iš viso davė kraujo 115 kartų. Iš vyrų daugiausia davė kraujo – 53,390 l mokamai – kaunietis donoras Pranas Karalius (g. 1920).

Daugiausia kartų davė kraujo – 148 – alytiškis Juozas Bankietas (g. 1932). Jis donoras nuo 1959 m. Iki 1992 m. jis nemokamai davė 51,840 l kraujo. Šiek tiek mažiau – 120 kartų – mokamai kraujo davė kaunietis Pranas Karalius (g. 1920) ir 115 kartų nemokamai –  vilkaviškietis Juozas Medelis (g. 1937). Iš moterų daugiausia kartų davė kraujo nemokamai – 115 – tauragiškė Teresė Lilija Mockienė (g. 1939).

Daugiausia suko lankų – 48 lankus – penkiolikametė kaunietė Marija Zobovaitė atidarant 6-ąją paukščių ir gyvūnų parodą Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos parodų paviljone 2019 m. sausio 19 d. Ji lankus suko 8,28 sek.

Jauniausias plėšrūnų dresuotojas – 6 metų kaunietis Mykolas Zobovas (g. 1987). Jis Zobovų atrakcione "Ąžuolyno meškutės" pasirodo su savo dresuojamomis meškomis – dviratininke Laura, sveriančia 170 kg, ir šokėja Lialia, sveriančia 360 kg.

Masiškiausias rankų paspaudimas – 355 poros arba 710 žmonių – spaudė vieni kitiems rankas kontaktų apsikeitimo renginyje "KTU karjeros dienos", įvykusiame Kauno technologijos universitete 2013 m. kovo 13 d. Rankų paspaudime dalyvavo įmonių atstovai ir studentai.

Ilgiausia judanti žmonių vora – 527 m ilgio, sudaryta iš 790 studentų – judėjo sukviesti Kauno kolegijos studentų atstovybės Nemuno krantine Kaune 2008 m. lapkričio 17 d.

Ilgiausias rankose perduodamos liepsnos konvejeris – 12 žmonių – sudarytas Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto studentų perduodant iš rankų į rankas liepsną, užsidegančią nuo butano ir propano dujų putų mišinio "Chemikų dienų" proga 2015 m. balandžio 13 d.

Didžiausias degtukas – 43 cm ilgio, 4,8 cm pločio, 1,5 cm – storio, pagamintas akcinėje bendrovėje "Liepsna". Juo 2003 m. birželio 23 d. Kauno santakoje vykusioje Joninių šventėje uždegtas laužas. Degtuko sieros galvutė buvo apie 3,5 cm.

Didžiausias ugnies krioklys (fejerverkas) – 186 m pločio (degiuosius paketus išdėsčius ant tilto turėklo kas 1 m) nuo Kauno Aleksoto tilto iki vandens 1994 m. vasario 15 d. – Lietuvos valstybingumo atkūrimo šventės išvakarėse, buvo įžiebtas Kauno m. savivaldybės ir valstybinės įmonės "Vilniaus parkai". Ugninį krioklį Nemuno vanduo atspindėjo apie dvi su puse minutės (visu pločiu švytėjo 40 sek.). Jam sudeginta 54 kg pirotechnikos produktų ir 320 m bikfordo degiklio.

Didžiausia atšvaitų mozaika – 6,25 kv. m ploto, 2,5×2,5 m dydžių – sudaryta Kauno mokinių iš 1,5 tūkst. atšvaitų Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos renginyje "Noriu būti matomas", įvykusiame 2009 m. lapkričio 18 d.

Masiškiausia ekskursija – 752 ekskursantams – surengta Kauno regiono turizmo informacijos centro septynių gidų po Kauno senamiestį Lietuvos tūkstantmečio proga 2009 m. rugsėjo 10 d.

Daugiausia kalbų pravesta pamoka – 33 kalbomis – per 500 studentų, mokinių ir mokytojų mokėsi pasakyti žodį "laisvė" ir susipažino su laisvės samprata įvairiose kultūrose, susirinkę Europos kalbų dienos proga į Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų instituto dėstytojų ir studentų pamoką, pravestą Vienybės aikštėje Kaune 2012 m. rugsėjo 26 d.

Ilgiausiai šokusi pora – 58 val. 29 min., o įskaitant leistinas pertraukėles – 63 val. 19 min. – kauniečiai Jūratė Klimaitė (g. 1966) ir Osvaldas Petrošius (g. 1967) šokių maratone "57–15", įvykusiame, viešbučio "Lietuva" (dabar "Radisson Blu Hotel Lietuva") Vilniuje naktiniame klube "Jet Set" 1995 m. rugsėjo 20–23 d.

Žinomi ir ilgiau trukę šokio maratonai, tačiau jie vyko nesilaikant rekordų registravimo taisyklių arba dėl organizatorių aplaidumo nepateikus rekordui registruoti būtinų dokumentų. Kad taip neatsitiktų ir jums, sumaniusiems patekti į Lietuvos rekordų knygą, reikėtų susipažinti su rekordų registravimo taisyklėmis, užsukus į tinklalapį rekordai.lt.