Nors ūkininkai šiemet verkia, kad neturės kur dėti morkų derliaus, bet vien savo šeimai auginantys daržoves Kauno pakraščio gyventojai neturi tokios problemos. Atvirkščiai – jie džiaugiasi puikiu morkų derliumi ir žino, kur bei kaip jį panaudos.

Štai Kauno  pakraščio gyventoja Genovaitė Mačiūtienė šiemet ypač džiaugėsi morkų derliumi – daugybė šių daržovių stebino savo dydžiu. Viena iš jų svėrė gerokai per 800 g, buvo 27 cm ilgio ir 22,2 cm plačiausioje vietoje. Žinoma, iki Lietuvos morkos rekordo (1,8 kg) ar iki pasaulio morkos rekordo (8,6 kg) dar reikėtų pilnėti, tačiau ir tokio dydžio morkos ne kiekviename darže užauga, o juolab – vienoje lysvėje.

"Kasmet auginu tos pačios veislės vėlyvąsias morkas žiemai, tačiau niekada tokio gausaus jų derliaus nebuvo. Gal joms patiko česnakų lysvės kaimynystė ar tame pačiame plote rudenį augusi žalioji trąša?" – samprotavo moteris, dorodama nuimtų morkų derlių, kuris augo be cheminių trąšų, natūraliomis sąlygomis.

Pasak G.Mačiūtienės, ji vertinanti morkas, nes jose yra daug vitamino A, kalio, fosforo, magnio. Moteris yra skaičiusi, kad valgant morkas gerėja kraujas ir regėjimas, kad morkų sultys ypač naudingos sergant inkstų akmenlige – reikia kelis mėnesius tris kartus per dieną gerti po šaukštą sulčių.

G.Mačiūtienė labai vertina morkų sultis kaip organizmą stiprinantį produktą. Ji šias sultis žiemą maišo lygiomis dalimis su obuolių ir burokėlių – šį mišinį garsioji sveiko maisto propaguotoja Danutė Kunčienė vadina sveikuolių vynu. Tiesa, ji į tokį sulčių kokteilį įmaišo ir agurkų sulčių, kuriose daug kalcio, kitų vertingų medžiagų.

Pašnekovė teigė, kad morkas per žiemą laiko užkastas į žemę. Žiemą, kai Genovaitė ruošia mišraines, morkas verda pasaldintame vandenyje – tuomet jų spalva būna ryškesnė.

Norite pasigirti savo rudens gėrybėmis? Rašykite mums adresu [email protected].