Kas ta priedanga?
„Šių ekskursijų tikslas – leisti žmonėms praktiškai prisiliesti prie civilinės saugos elementų, tai yra, kad fiziškai pamatytų, kaip atrodo priedangos, kaip valstybė veikia įprastu civiliniu režimu.
Tikslas papasakoti, kas vyksta ekstremalių situacijų atvejais. Apžiūrėti, kaip atrodo kolektyviniai saugos statiniai“, – kalbėjo Kauno Raudonojo Kryžiaus savanoris Povilas Mizgaitis.
Vienybės aikštėje susirinkę ekskursijos dalyviai po trumpos įžangos pajudėjo į artimiausią priedangą – Vienybės aikštės požeminę aikštelę. Ar žinojote, kad nelaimės atveju, ji galėtų tapti saugia priebėga daugiau nei 10 tūkst. žmonių?
O kur artimiausia priedanga šalia jūsų namų ar darbovietės? Tai ir daugiau kitos informacijos galite rasti interneto puslapyje lt72.lt arba parsisiuntę mobiliąją programėlę „lt72”. Pavadinime figūruojantys skaičiai „72“ pasirinkti ne atsitiktinai. Tiek valandų ekstremalių situacijų atvejų turime sugebėti pasirūpinti savimi ir šeima, kol jus pasieks gelbėtojai ar kiti visuotinės pagalbos sistemos atstovai.
„Kaip matote, čia tiesiog automobilių stovėjimo aikštelė. Joje nėra jokių atsargų, tačiau perdangos gali apsaugoti nuo smūgių iš oro“, – pasakojo P. Mizgaitis, akcentavęs, kad priedangos skirtos trumpam slėpimuisi, valandų trukmės naudojimui nuo karo pavojaus, o taikos metu jose saugu siaučiant gamtos stichijai, pavyzdžiui, viesului.
Išgyvenimo krepšys
Šalia esantis Vytauto Didžiojo karo muziejus yra kolektyvinės apsaugos statinio pavyzdys. Tokie gali būti naudojami įvairiai. Gali būti pritaikyti apgyventi kelias paras didelę grupei žmonių, resursų sandėliavimui, pirmosios medicinos pagalbos teikimui ar pan. Tai dideli pastatai su didelėmis erdvėmis.
Karo muziejuje užsibūta ilgiau – nagrinėta, ką įsidėti į išgyvenimo krepšį.
„Vienas dalykas yra teorinės žinios, kas būtų, jeigu būtų, visai kita nauda pačiam pabandyti pačiupinėti ir išbandyti daiktus, kuriems vieta šiame krepšyje“, – pasakojo P. Mizgaitis.
Sugužėję į muziejų ekskursijos dalyviai išsamiai buvo supažindinti ir su penkių žingsnių programa, kaip iš anksto pasiruošti bet kokiems galimiems netikėtumams ir ekstremalioms situacijoms, ką iš anksto vertėtų aptarti su šeimos nariais, giminaičiais. Pavyzdžiui, kur būtų susitinkama, jeigu pasimestumėte. Ekstremalios situacijos gali nutikti ir dieną, kai visa šeima po miestą pasklidusi savo reikalais.
Kiek ir ko pasiimti?
P. Mizgaitis atkreipė dėmesį, kad privačiame name bandant įsirengti priebėgą reikia žinoti šiuos dalykus: ji turi būti bent dvi sienos nuo lauko, gipsinės pertvaros nesiskaito, ir turi būti bent du išėjimai.
Išvykimo krepšys komplektuojamas trims paroms. 6 litrų vandens rekomendacija – priklausomai nuo asmeninių poreikių.
Bendras krepšio svoris turi sudaryti ne daugiau nei 20 proc. asmens svorio. Vadinasi, jeigu išgyvenimo krepšį renkasi 100 kg sveriantis žmogus, jam rekomenduojama pasiimti daiktų, kurie visi sveria ne daugiau nei 20 kg. 50 kg žmogui – ne daugiau nei 10 kg, kad su šiuo krepšiu prireikus galėtų laisvai toli nukeliauti.
Po išgyvenimo krepšį turi pasiruošti visi vaikštantys šeimos nariai. Dvimečiui taip pat reikėtų sukrauti kuprinę.
„Net jeigu perkate jau sukomplektuotą krepšį, o tokių pasiūlymų rinkoje jau yra nemažai, yra privalu išsipakuoti, peržiūrėti ir išbandyti. Maisto paragauti, įsitikinti, kad jis tinka jūsų kūnui ir t.t.
Švilpukas ir FM imtuvas
Yra sudarytas būtinų daiktų, naudingų ir rekomenduotinų daiktų sąrašai. Iš sąrašų išsirenkame priemones individualiai pagal poreikius“, – vardijo P. Mizgaitis, paminėjęs švilpuką, kaip lengvą ir mažai vietos užimantį daiktą, kuris pravers, jei reikės šauktis pagalbos, o jūs būsite išsekę.
Rekomendacijų sąraše – ir be elektros veikiantis radijo imtuvas.
„Geriau šiandien turėti krepšį tik su vandeniu nei neturėti nieko. Jeigu į jį įsidėsite dar ir grynųjų pinigų, šviesos šaltinį ar energijos elementų – išvis gerai. Kai nutiks kažkas ekstremalaus nebus kada ieškoti ir rinktis daiktus. Ekstremali situacija nėra tik karas. Tai ir viesulai, ir žemės drebėjimai, kurių jau turėjome Lietuvoje. Šiuo metu aktyvi tema yra potvynis. Nemažai žmonių gyvena potvynio rizikos zonoje“, – pasakojo P. Mizgaitis.
Nutinka ir tokių dalykų, kaip pavyzdžiui, Vilniuje žmogus renovuodamas savo butą išgriovė sieną ir tai pakenkė viso namo konstrukcijoms, kad teko nedelsiant ir ilgesniam laikui evakuoti visą daugiabutį.
Daugiau informacijos rasite lt72.lt.
Tokia pat ekskursija Kaune vyks ir vasario 21 d.
Naujausi komentarai