Balsuota vienbalsiai
Kaip jau rašyta, du iš šių pretendentų dalyvavo ir tragikomišku serialu virtusioje ankstesnėje atrankoje, po kurios teko skelbti naują konkursą, nes prezidentui netiko minėtos komisijos atrinkta tinkamiausia kandidatė. Pastaroji naujojoje atrankoje nebedalyvavo, tačiau joje vėl atsirado buvusio šio teismo pirmininko, dėl kurio ankstesnė atranka beveik devynis mėnesius buvo sustabdyta, pavardė.
Birželio pabaigoje posėdžiavusi Pretendentų į teisėjus atrankos komisija trečiadienį paskelbė, kad iš trijų naujosios atrankos dalyvių – šio teismo baudžiamųjų bei administracinių bylų teisėjos Sigitos Meškauskienės, jau daugiau kaip metus laikinai šiam teismui vadovaujančios Vaidos Motiejūnienės, nagrinėjančios civilines bylas, ir buvusio šio teismo pirmininko Arūno Purvainio – tinkamiausiomis kandidatėmis yra pirmosios dvi. Už jas balsavo visi penki iš posėdyje dalyvavusių komisijos narių.
Iškalbingi akcentai
Tačiau minėtoje išvadoje, kaip jau užsiminta, viena iš atrinktų kandidačių – S. Meškauskienė visgi vertinama geriau.
Pavyzdžiui, akcentuojama, kad buvo apskųsti 55 jos 2023–2025 m. paskelbti teismo nuosprendžiai, iš kurių 13 buvo pakeisti, o 3 panaikinti, bei apskųsti 48 nutarimai, taip pat minėtu laikotarpiu priimti S. Meškauskienės išnagrinėtose administracinėse bylose, ir 2 iš jų pakeisti, o 1 panaikintas. Ir abu šie rodikliai yra aukštesni už šalies apylinkių teismų vidurkius. Be to, atlikus neeilinį S. Meškauskienės profesinės veiklos vertinimą, ši pripažinta puikia.
Tuo tarpu, atlikus tokį patį V. Motiejūnienės profesinės veiklos vertinimą, ši pripažinta tik gera. Be to, akcentuojama, kad buvo apskųsti 27 jos 2023–2025 m. priimti sprendimai civilinėse bylose ir 3 iš jų pakeisti, o 6 panaikinti, kas yra žemesnis rodiklis už šalies apylinkės teismų vidurkį.
Išvadoje remiamasi ir anoniminės apklausos, kurioje dalyvavo 151 Kauno apylinkės teismo darbuotojas, rezultatais. Ir čia teigiama, kad didelė dalis apklaustųjų palaiko S. Meškauskienę ir mano, kad ji galėtų užimti teismo vadovės pareigas dėl darbštumo, organizuotumo ir komunikabilumo.
Tuo tarpu, kad palaiko V. Motiejūnienę ir mano, jog ši galėtų užimti teismo pirmininko pareigas dėl turimos vadovavimo patirties, komunikacinių gebėjimų ir pozityvumo, nurodė tik dalis, kaip teigiama komisijos išvadoje, minėtos apklausos dalyvių.
Ankstesnės atrankos fiasko
Komisijos išvada bus pateikta prezidentui, tačiau, kaip įrodė ankstesnė atranka į Kauno apylinkės teismo pirmininkus, jos sprendimai šalies vadovo nesaisto.
Tada Pretendentų į teisėjus atrankos komisija tinkamiausia kandidate tapti Kauno apylinkės teismo pirmininke pripažino jo civilinių bylų teisėją Kristiną Imbrasienę. Tačiau šią išvadą gavusi Prezidentūra po beveik du mėnesius užsitęsusios tylos nusprendė skelbti naują atranką, o ne kreiptis į Teisėjų tarybą dėl patarimo skirti K. Imbrasienę Kauno apylinkės teismo vadove. Vėliau paaiškėjo, kad prezidentas Gitanas Nausėda šio savo sprendimo išvakarėse buvo susitikęs su komisijos atrinkta kandidate. Ir po pokalbio su ja nusprendė skelbti naują atranką. Vėliau jis teigė, kad tikisi, jog naujojoje atrankoje dalyvaus platesnis pretendentų ratas.
Aukštasis pilotažas
Belieka priminti, kad teisėja S. Meškauskienė, kaip ir A. Purvainis, jau buvo pateikusi savo kandidatūrą ankstesnėje atrankoje. Tačiau vėliau – Teisėjų tarybai priėmus nutarimą kreiptis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl drausmės bylos A. Purvainiui iškėlimo dėl galimai jo padarytų Teisėjų etikos kodekso pažeidimų, savo kandidatūrą atsiėmė. Būtent S. Meškauskienė inicijavo šį sprendimą – jos pranešimą apie galimai A. Purvainio padarytus pažeidimus gavusi Generalinė prokuratūra suteikė jai pranešėjos statusą.
Kaip jau užsiminta, praėjusi atranka į Kauno apylinkės teismo vadovus, paskelbta 2025-ųjų pradžioje, virto tragikomišku serialu su detektyvo elementais. Jos finišo sulaukė tik pusė iš šešių į šią atranką užsiregistravusių kandidatų. Ir ji buvo sustabdyta beveik devynis mėnesius, prasidėjus šokiruojantiems „amerikietiškiems kalneliams“: Teisėjų tarybai kreipusis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl drausmės bylos A. Purvainiui iškėlimo, konstatavus galimai jo padarytus Teisėjų etikos kodekso pažeidimus, ši byla buvo iškelta ir perduota nagrinėti Teisėjų garbės teismui. O šis pareiškė A. Purvainiui pastabą, tačiau pastarasis šį sprendimą apskundė Aukščiausiajam Teismui, kuris jo skundą atmetė, bet buvęs Kauno apylinkės teismo pirmininkas neatsiėmė savo kandidatūros antrą kadenciją vadovauti šiam teismui ir po Aukščiausiojo Teismo verdikto. O galiausiai patyręs fiasko, užsiregistravo ir tarp naujosios atrankos dalyvių.
Praktika, kai prezidentas nesirenka Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos siūlomo kandidato, nėra dažna.
Naujausi komentarai