PAKAUNĘ GRAŽINA IR PROBLEMAS SPRENDŽIA BENDRADARBIAUDAMI

Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyrius nuo vasario 15 d. turi vedėją – Astą Tamonienę. Su ja kalbėjomės, koks yra Kauno rajono žemės ūkis, su kokiomis problemomis susiduria pakaunės žemdirbiai, koks yra bendruomenių vaidmuo gražinant šį kraštą ir kiek reikšmingas bendradarbiavimas.

Apsiprasti nereikėjo

Pradėjusiai eiti naujas pareigas Astai apsiprasti nereikėjo: būdama skyriaus vedėjo pavaduotoja, vedėjo pareigas ji ėjo nuo praėjusių metų vidurio, prieš tai ilgiau nei metus kuravo seniūnijas, bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų klausimus.

Vedėja turi du pavaduotojus: melioracijos klausimus kuruoja Mindaugas Arbačauskas, žemės ūkio – Tomas Kantaravičius, o visą komandą sudaro dešimt darbuotojų.

Skyriaus veiklų spektras – labai platus ir įvairus. Specialistai registruoja žemės ūkius ir techniką, atlieka jos techninę apžiūrą, kuruoja pasėlių deklaravimą, nustato laukinių gyvūnų padarytą žalą pasėliams, sprendžia melioracijos problemas. Skyriaus kompetencijai taip pat priklauso seniūnijų, seniūnaitijų, bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų klausimai. „Veiklos sričių – daug, todėl svarbiausia yra bendras komandos darbas ir susitelkimas“, – įsitikinusi Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyrius vedėja.

Asta Tamonienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Daugėja ūkininkų

Paprašyta apibūdinti žemės ūkį pakaunėje, A. Tamonienė vardijo ir skaičius, ir išskirtinumus. Kauno rajone žemės yra derlingos, žemės ūkio naudmenos (ariamoji žemė, sodai, pievos ir natūraliosios ganyklos, žemės ūkio paskirties laukai) užima pusę, arba apie 74 tūkst. ha, teritorijos.

Čia vyrauja našiausiai dirvožemių grupei prisiskiriamas dirvožemis, 8,2 balo didesnis nei šalies vidurkis (39,79 balo).

Šiuo metu pakaunėje registruota 2 400 ūkininkų. Didžioji jų dalis yra pasirinkę augalininkystę, apie 10 proc. verčiasi gyvulininkyste, taip pat yra miškininkyste ir žuvininkyste užsiimančių ūkių. Dominuoja (apie 85 proc.) smulkūs, iki 5 ha, ūkininkų ūkiai, tačiau Kauno rajone yra nemažai stambių ūkių, dirbančių 2 tūkst. ha žemės, ir didelių žemės ūkio bendrovių.

„Džiaugiamės augančiu registruotų ūkininkų ūkių skaičiumi. Yra nemažai ilgametes tradicijas turinčių ūkių, kuriuose vadovavimą perima jaunoji karta. Džiugu, kad pakaunėje yra 491 jaunasis (iki 40 metų) ūkininkas ir jų skaičius kasmet auga“, – sakė Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėja.

Tik betarpiškai bendraujant ir dalijantis informacija, žalą galima sumažinti iki minimalios.

Skriaudžia orai ir žvėrys

Paklausta, su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria šio krašto ūkininkai, A. Tamonienė pabrėžė, kad jos tokios pat, kaip ir šalyje. Pastaraisiais metais žemdirbius skaudžiai skriaudė ir nemažai iššūkių kėlė gamta.

„Ypač nelengvi buvo praėjusieji metai: pavasarį uogynus ir sodus Kauno rajone paveikė stichinės šalnos. Nuo jų nukentėjusių uogynų ir sodų plotas siekė 255 ha“, – sakė pašnekovė.

Ne ką geresnė buvo ir vasara. Ūkininkų derlių paveikė sausra ir kaitra. Pasak A. Tamonienės, rudens darbus sunkino nesibaigiantys lietūs, užmirkę laukai, todėl dalis ūkininkų nespėjo iki nustatyto termino maksimaliai atlaisvinti srutų talpyklų.

„Dar vienas iššūkis yra laukiniai gyvūnai. Kauno rajone gausu ne tik kultūros paveldo, lankomų objektų, bet ir gyvūnų rūšių – auga elninių gyvūnų ir vilkų populiacija. Pastaraisiais metais pastebima stipriai išaugusi tauriųjų elnių populiacija Vidurio Lietuvoje – Kauno, Jonavos, Kėdainių, Raseinių rajonuose. Dėl to ūkininkai susiduria su vis didesnėmis problemomis – fiksuojama didelė žala, padaryta žemės ūkio pasėliams. Medžiojami gyvūnai daugiausia žalos padaro Babtų, Čekiškės ir Vilkijos apylinkių seniūnijose“, – tvirtino vedėja.

Vis labiau pakaunėje siautėja ir vilkai. Anksčiau ne vienus metus žalos atvejų buvo fiksuojama tik Zapyškio seniūnijoje, kurioje miškų masyvas yra labai didelis ir išsidėstęs per kelis rajonus, o 2023-ieji buvo itin nesėkmingi Batniavos, Čekiškės ir Vilkijos apylinkių seniūnijų avių augintojams.

„Pernai dėl vilkų padarytos žalos Kauno rajone kreipėsi aštuoni ūkininkai, buvo papjautos 26 avys, – problemos mastą skaičiais iliustravo A. Tamonienė. – Už vilkų padarytą žalą ūkiniams gyvūnams ir patirtus nuostolius ūkininkams atlygina Aplinkos ministerija, tačiau Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyrius dėl medžiojamų gyvūnų daromos žalos nuolatos bendrauja su ūkininkais ir medžiotojais.“

Situacija: bendras melioracijos statinių nusidėvėjimas Kauno rajone yra per 73,37 proc. ir jis toliau didėja, nes dėl nepakankamo finansavimo dažniausiai atliekamas tik būtiniausias remontas, o ne rekonstrukcija. / Organizatorių nuotr.

Bendradarbiavimo svarba

Vedėjos nuomone, tik betarpiškai bendraujant ir dalijantis informacija, žalą įmanoma sumažinti iki minimalios. „Laiku ir vietoje būtina taikyti biotechnines priemones. Galima įrengti pašarinių laukelių, šėryklų, skirtų medžiojamiems gyvūnams sulaikyti nuo ėjimo į ūkininkų pasėlius. Daliai priemonių įgyvendinti siūloma pasinaudoti ir savivaldybės finansavimo programomis“, – pabrėžė pašnekovė.

A. Tamonienės žodžiais, bendradarbiavimas svarbus ir kalbant apie itin aktualų ūkininkams melioracijos klausimą. Kauno rajone sausinamas beveik 71 885 ha plotas. Melioracijos statiniai įrengti 1950–1960 m. „Bendras melioracijos statinių nusidėvėjimas, kaip ir visoje Lietuvoje, yra per 73,37 proc. Jis didėja ir toliau, nes dėl nepakankamo finansavimo dažniausiai atliekamas tik būtiniausias remontas, o ne rekonstrukcija.

Siekdama sistemiškai ir nuosekliai spręsti esamą situaciją, savivaldybė pirmoji Lietuvoje parengė Kauno rajono melioracijos statinių atnaujinimo planą, kuriam įgyvendinti reikia daugiau kaip 50 mln. eurų. Pagal finansines galimybes savivaldybė kasmet skiria lėšų avarinių darbų remontui ir įgyvendina ES finansuojamus projektus. Deja, viena savivaldybė išspręsti šio klausimo nepajėgi, todėl kviečia ūkininkus pritraukti europinių investicijų, kuriant asociacijas ir teikiant paraiškas melioracijos sistemų atnaujinimui pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“. Siekdama paskatinti ūkininkus bendradarbiauti, savivaldybė įsipareigojusi prisidėti prie bendrai finansuoti reikalingų lėšų dalies“, – sakė vedėja.

Sėkmingiausi: konkurso „Metų ūkis 2023“ II vietos nugalėtoją Rimą Norų (trečias iš kairės) bei Ireną ir Rolandą Šimkus, užėmusius III vietą, sveikino Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Didžiulis (antras iš kairės), A. Tamonienė (pirma iš kairės) bei Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius (trečias iš dešinės). / Organizatorių nuotr.

Dirba su bendruomenėmis

Nemažą skyriaus veiklos dalį sudaro darbas su bendruomenėmis. Čia taip pat svarbus bendradarbiavimas. „Kauno rajone yra 71 bendruomeninė organizacija ir daugiau kaip 500 nevyriausybinių organizacijų. Visas šias organizacijas sudaro labai pilietiški, aktyvūs, iniciatyvūs žmonės. Kasdieniame darbe skyriaus specialistai stengiasi kurti ryšį su bendruomenininkais, teikti pagalbą ir visą reikiamą informaciją, susijusią su projektų rašymu, veiklos organizavimu, mokymais ir pan.“, – pasakojo pašnekovė.

Pakaunės bendruomenės taip pat įgyvendina daug tęstinių projektų ir iniciatyvų, padedančių gražinti aplinką, didinti gyventojų užimtumą, gerinti gyvenimo kokybę.

Pernai skyriaus iniciatyva pirmą kartą surengti pedagoginių-psichologinių žinių kursai penkiolikai bendruomeninių organizacijų narių. Baigti mokymai suteikia galimybę bendruomenėms organizuoti vaikų vasaros stovyklas, edukacijas, neformalų darbą su vaikais ir jaunimu.

Kauno rajono savivaldybė administruoja aštuonias finansavimo programas bendruomenėms, 2023 m. prisidėjo prie 110 projektų įgyvendinimo. Siekdamas palengvinti naštą bendruomenėms, Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyrius įgyvendina vieną minėtų priemonių, per kurią finansuojami projektai, skiriama lėšų reprezentacinėms, kanceliarinėms prekėms įsigyti, renginiams, edukacijoms organizuoti. Pernai tam panaudota 80 tūkst. eurų.

„Skyrius taip pat administruoja Lietuvoje jau puikiai žinomą Dalyvaujamojo biudžeto priemonę, kurios tikslas – įtraukti rajono gyventojus į viešųjų erdvių sutvarkymą ir atnaujinimą. Jau ketvirtus metus įgyvendinamai priemonei šiemet savivaldybė numačiusi 0,5 mln. eurų – tai didžiausia skiriama suma šiai priemonei Lietuvoje. Šiuo metu gyventojai teikia idėjų, jų laukiame iki kovo 8 d.“, – aktyviai dalyvauti kvietė A. Tamonienė.