Besibaigiant liepai kairiajame Nemuno krante, Pypliuose, pražydo vyšivanka – dešimčiai dienų palikę gimtąją Užkarpatę, stovyklauti į Kauno rajoną atvyko karių vaikai.

Svečiai iš Užkarpatės

Po aštuoniolikos valandų trukusios kelionės vėlų sekmadienio vakarą autobusas su vaikais iš Užkarpatės galiausiai pasiekė paskirties tašką – kaimo turizmo sodybą Pyplių kaime ir jau kitądien vaikai pradėjo aktyvią pažintį su Lietuva.

Dešimties dienų stovykla pasirūpino Kauno rajono savivaldybė, su Užkarpatės sritimi glaudžius ryšius puoselėjanti jau aštuonerius metus. Pastaruosius dvejus stovyklauti į Kauno rajoną atvyksta ir jauniausi ukrainiečiai. Ši vasara – trečioji, tačiau kitokia nei ankstesnės – į Kauno rajono Kačerginės mokyklos-daugiafunkcio centro rengiamą stovyklą atvyko karių vaikai. Jauniausiai stovyklautojai – septyneri, vyriausiai – septyniolika metų.

„Atvyko labai jautrūs, kalbūs, patriotiški vaikai ir paaugliai. Jie labai džiaugiasi, kad vieši Lietuvoje ir vis klausia, ar mes juos palaikome, – Kauno rajono Kačerginės mokyklos-daugiafunkcio centro vadovė Aurika Laurinaitienė neslėpė, kad svečiams iš Ukrainos jos širdį pavyko užkariauti per kelias akimirkas. – Visi jie mandagūs, paslaugūs ir labai vertina tai, ką gauna, todėl labai noriai dalyvauja visose edukacijose. Būsiu atvira: šiek tiek jaudinausi, galvojau, ar pavyks prikalbinti septyniolikos metų paauglį daryti vitražus. Netrukus supratau, kad jaudinausi be reikalo.“

Atvyko labai jautrūs, kalbūs, patriotiški vaikai ir paaugliai. Jie labai džiaugiasi, kad vieši Lietuvoje ir vis klausia, ar mes juos palaikome.

Paveikslą veš namo

„Slava Ukraini“, – į Kačerginėje viešėjusio Kauno rajono mero Valerijaus Makūno žodžius kone 30 vaikų, paauglių ir dvi mokytojos iš Ukrainos vienbalsiai atsakė: „Herojam slava.“

Jautrių klausimų tądien nebuvo – išdalijęs simbolines dovanas ir kone metro aukščio tik ką iškeptą šakotį, Kauno rajono meras stovyklautojams priminė, iš kur į Kauną atkeliavo „Laisvės karys“ – ant žirgo jojantis raitelis su aukštai iškeltu kalaviju, pasidžiaugė ilgamete Kauno rajono ir Užkarpatės regiono draugyste ir palinkėjo kuo turiningiau praleisti laiką stovykloje.

Tądien, kai Kauno rajono savivaldybės atstovai atvyko į Kačerginę, stovyklautojai drauge su iš Molodovos kilusia menininke Rodica Morari kūrė paveikslus. Klausydami mokytojos patarimų, dažais tirštai tepliojo medžių lapus, dėjo juos ant juodos drobės ir spaudė, kol šie paliko spalvotą pėdsaką. Penktokė Zlata į užduotį pažvelgė labai atsakingai. Pirmiausia pirštukais pamatavo drobę ir tik vėliau ąžuolo, beržo ir tuopos lapus, kuriuos išsirinko, nardino į violetinę, baltą ir mėlyną spalvas.

„Sakė, kad galėsime paveikslus vežtis. Nors čia pas jus labai smagu, nekantrauju, kada savo darbą galėsiu parodyti namiškiams“, – paklausta, kur planuoja pakabinti paveikslą, jauniausia stovyklautoja svarstė: labiau jis tiks jos kambaryje ar virtuvėje.

Dėmesys: dešimties dienų stovykla pasirūpino Kauno rajono savivaldybė. / KRS nuotr.

Lapas Ukrainos herojams

Vos keleriais metais už Zlatą vyresnė jos bendravardė Lietuvoje lankėsi pirmą kartą, tačiau apie ją ne kartą girdėjo. Mergaitės namuose mūsų šalies vardas esą skambėjo ne sykį.

„Žinojau, kad čia gyvena geri žmonės, bet nemaniau, kad pas jus taip gražu. Per kelias dienas tiek daug pamačiau“, – vienuolikmetė pasakojo, kad didžiausią įspūdį jai paliko Kauno pilis ir Tado Ivanausko zoologijos muziejus. Vos už kelių metrų nuo šeštokės teptuką į dažus merkė ir trylikos Andrejus. Tiesa, geriausiai jis jaučiasi, kai savo fantazijas ant balto popieriaus lieja spalvotais pieštukais ir geliniais rašikliais. Ne veltui didžiausia aštuntoko svajonė tapti garsiu Ukrainos dailininku.

„Čia mano darbai“, – drėgna servetėle nuvalęs dažais išteptus pirštus, jaunasis menininkas išdidžiai ištiesė savo piešimo bloknotą. Jame bent kelios dešimtys animacinių, meninių filmų herojų portretų.

„Galbūt čia atsiras ir koks nors Ukrainos kovotojo veidas“, – pirštams sustojus ties tuščiais bloknoto puslapiais svarstė jaunasis menininkas.

Jaunystė: nors programa labai intensyvi, vakare stovyklautojai dar turi pakankamai jėgų. / KRS nuotr.

Nuo Kauno iki Vilniaus

Ant drobės užklijavęs paskutinius mėlynos ir baltos spalvos lapus Andrejus stryktelėjo. Trylikametis suprato, kad artėja dar vienų gardžių pietų metas, o po jų – turiningas vakaras. Kaip netrukus sužinojome iš A.Laurinaitienės, trečiadienio programoje buvo numatytos sportinės veiklos, vakaronė prie laužo ir filmo peržiūra „Sename kluone“.

„Kiek girdėjau, galėsime valgyti spragėsius ir gerti kokakolą. Kaip tikrame kino teatre!“ – iš nekantrumo spirgėjo jaunasis menininkas.

Į stovyklos programą įtrauktos pažintys su Kaunu, Vilniumi, Trakais, Rumšiškėmis. Suplanuotos edukacijos ir kitos veiklos, pradedant ryto mankšta ir šokiais, baigiant papuošalų gamyba, muilo ir lietuviškos duonos kepimo edukacijomis. Anot A.Laurinaitienės, per dešimt dienų Ukrainos vaikams norėta kuo daugiau papasakoti apie Lietuvą, jos papročius, tradicijas ir padėti atsipalaiduoti.

Žinojau, kad čia gyvena geri žmonės, bet nemaniau, kad pas jus taip gražu. Per kelias dienas tiek daug pamačiau.

„Žinote, labiausiai sugraudino mokytojų žodžiai, kad jei ir nebūtų tiek veiklos, žaidimas su kamuoliu po taikiu dangumi vaikams būtų didžiausia dovana“, – bekalbant Kauno rajono Kačerginės mokyklos-daugiafunkcio centro vadovės A.Laurinaitienės akyse suspindo ašaros.

Bus kartu iki galo

Emocijas sunkiai tramdė ir kartu su jaunaisiais stovyklautojais į Lietuvą atvykusios Lora ir Vitalina.

Pratusios prie kiek kitokio vasaros stovyklų modelio, moterys stebėjosi, kiek daug dėmesio čia skiriama ekologijai, sveikai gyvensenai, visapusiam vaikų lavinimui ir tobulėjimui.

„Tiesą pasakius, galvojome, kad po tiek užsiėmimų ir po tiek įspūdžių vaikai kiekvieną vakarą kris kaip lapai į lovas. Nieko panašaus! Vakar grįžę iš Kauno jie dar turėjo jėgų kvailystėms. Vienam berniukui visas kojas išterliojo dantų pasta. Atsipalaidavo vaikai“, – pirmą kartą Lietuvoje viešėjusi Vitalina dėkojo Kauno rajono savivaldybei, Kauno rajono Kačerginės mokyklos-daugiafunkcio centro komandai ir visiems geros valios žmonėms už tokią neįkainojamą dovaną.

V.Makūnas patikino, kad parama Užkarpatės žmonėms nesibaigs. Nuo karo pradžios teikianti įvairią paramą, Kauno rajono savivaldybė renka naują siuntą.

„Palaikome ryšį su Užkarpatės apskrities tarybos pirmininku Volodymyru Chubirka. Neseniai bendravome su juo, išgirdome, kad labai reikia medikamentų, reabilitacijos įrangos, palapinių“, – V.Makūnas patikino, kad su Ukrainos žmonėmis bus tiek, kiek reikės, ir džiaugėsi turįs daugiau bendraminčių. Vos prieš kelias dienas jis bendravo su išeive menininke, kuri iš krepšinio lankų pasišovė sukurti 100 išskirtinių šviestuvų krepšinio tematika. Pinigai, gauti už juos, bus paaukoti Ukrainos žmonėms.