Išgelbėjo sužalotą nepilnametį

Kauno rajono savivaldybė pagerbė labiausiai besirūpinančiuosius gyventojų sveikata. Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos (GMP) stotis apdovanota už praėjusių metų sėkmės istoriją. Jų būta ne vienos, tačiau patys medikai išskirtine vadina visoje šalyje nuskambėjusią istoriją, kai buvo sunkiai sužalotas į šiaudų smulkintuvą Vandžiogalos seniūnijos Boniškių kaime įkritęs nepilnametis. Jo gelbėti GMP ekipažas iš Sitkūnų atvyko per 19 min. "Vaikinui pavyko išgelbėti gyvybę dėl keleto palankių sąlygų, matyt, prisidėjo ir tai, kad mūsų darbuotojai atvažiavo palyginti greitai. Kai jie atvyko, jaunuolis dar buvo šiaudų smulkinimo bunkeryje. Mūsų gydytoja Galina Lisovskaja ir paramedikas Liutauras Petraitis lipo į bunkerį iškelti jaunuolio. Tai buvo sudėtinga – medikams reikėjo laviruoti tarp smulkinimo peilių, nors agregatas ir buvo išjungtas, – nelaimės detales prisiminė Kauno rajono GMP stoties vyriausioji gydytoja Nelita Gudžiūnaitė-Bybartienė. – Žaizdos taip pat buvo netipiškos – daugybinės, plėštinės, pjautinės, primenančios karo metų žaizdas. Žaizdų vietoje kai kur matėsi net vidaus organai." Nuo iškvietimo iki tol, kol jaunuolis pateko į operacinę, praėjo 1 val. 15 min. Nuvažiuota 50 km, beveik pusvalandis prabėgo vietoje, kol jaunuolį pavyko iškelti ir jam buvo suteikta pirmoji pagalba. "Būta ir kelių rimtų avarinių situacijų kelyje: neretai pasitaiko: kuo labiau GMP ekipažas skuba, tuo daugiau trukdžių kelyje", – prisiminė gydytoja. Tačiau kiekvienas atvejis, kai žmogui laiku suteikiama pagalba ir jis pristatomas į gydymo įstaigą, yra sėkmės istorija. Šios istorijos lydi mus kiekvieną dieną. Tai skatina mus ir toliau su atsidavimu dirbti."

Kauno rajono GMP stoties medikų komandos į pagalbą gyventojams vyksta iš šešių pastočių Domeikavoje, Girionyse, Garliavoje, Akademijoje, Sitkūnuose ir Vilkijoje. Pernai šios stoties medikai suteikė pagalbą daugiau kaip 18 tūkst. pacientų. Į 86 proc. iškvietimų atvykstama per mažiau kaip 25 min. Skubią ir būtinąją medicininę pagalbą teikia šeši gydytojai, aštuoniolika skubios medicinos pagalbos slaugos specialistų, vienuolika paramedikų, trylika vairuotojų.

Siekia tapti patrauklūs

Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC) apdovanotas už pastangas tapti pacientams patrauklia įstaiga. Šis centras vienija polikliniką Kaune, Lietuvių gatvėje, ir vienuolika padalinių, įsikūrusių skirtinguose pakaunės miesteliuose: Raudondvario, Babtų, Domeikavos, Neveronių, Karmėlavos ambulatorijas, Pagynės, Panevėžiuko, Voškonių ir Užliedžių medicinos punktus bei Kulautuvos ir Vandžiogalos šeimos gydytojo kabinetus.

Pasak Pakaunės PSPC direktoriaus Valdo Oniūno, jo vadovaujama įstaiga apdovanojimą pelnė iš esmės už praėjusiais metais vykusį Neveronių ambulatorijos atnaujinimą: "Visiškai pakeitėme gal 20 metų neremontuotos ambulatorijos vaizdą. Suremontavome apie 200 kv. m ploto patalpas. Buvo išlygintos ir nauja danga padengtos grindys, sudėti nauji langai, vidaus durys, pakeista santechnika, įsigyta nauja odontologinė įranga, atnaujinta dalis medicininės įrangos, įsigyti nauji baldai."

Į Neveronių ambulatorijos atnaujinimo darbus Pakaunės PSPC investavo apie 53 tūkst. eurų. Iš jų 14,5 tūkst. remontui ir įrangai atnaujinti skyrė Kauno rajono savivaldybė. "Medikams pasikeitė darbo sąlygos, pacientams taip pat daug maloniau paslaugas gauti estetiškoje aplinkoje, jau nekalbant apie atnaujintą medicininę įrangą, – apie pokyčius užsiminė PSPC vadovas. – Mano vizija tokia, kad reikia padaryti viską nuo pradžių iki galo, o ne eilinį remontą, po kurio vėl greitai prireikia remonto."

Juk medikas, kaip pasakė dar Hipokratas, gydo ne tik žole ir ginkluota ranka, bet ir žodžiu, kuris labai dažnai tampa svarbiausias.

Pasak jo, po atnaujinimo prisirašiusiųjų prie šios poliklinikos skaičius kardinaliai nepasikeitė. "Kaimiškojoje ambulatorijoje negali tikėtis didelio prisirašiusiųjų pokyčio – juk iš Kauno į ambulatoriją Neveronyse niekas nevažiuos. Galiu pasakyti tik tiek, kad prisirašiusiųjų nesumažėjo", – užsiminė V.Oniūnas. Jis atkreipė dėmesį, kad į Pakaunės PSPC padalinius žmonės dažniausiai kreipiasi dėl tų pačių priežasčių, kaip ir visoje Lietuvoje: širdies ir kraujagyslių ligų. "Mūsų labai geras hipertenzinių ligų rodiklis: Pakaunės PSPC hospitalizuotų pacientų, sergančių arterine hipertenzija, skaičius, palyginti su bendru prisirašiusiųjų pacientų skaičiumi, yra tik 0,7 proc. Tai yra 27 pacientai iš 3 848 prisirašiusiųjų, sergančių šia liga", – direktoriaus žodžiais, efektyviai dirbant su sergančiaisiais hipertenzija taupomos antrinio lygio lėšos.

Viena didžiausių pirminio sveikatos priežiūros lygio problemų V.Oniūnas vadina neadekvatų šių paslaugų finansavimą, kai už socialiniu draudimu apdraustą 18–49 metų prisirašiusįjį šeimos gydytojui per metus skiriama 21,86 euro. "Be to, Ligonių kasos neapmoka socialiniu draudimu nedraustų asmenų gydymo. Tai yra problema: manau, kad pagal Lietuvos įstatymus bent jau pirminio lygio paslaugos nedirbantiems asmenims turėtų būti finansuojamos", – sakė įstaigos vadovas. Kita rajonui būdinga problema V.Oniūnas vadino tai, kad antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugos rajone sunkiau pasiekiamos – nutolusios, dažniausiai teikiamos Kaune. "Būtų gerai, jei bent kai kurias antrinio lygio paslaugas – pavyzdžiui, akių gydytojo, neurologo – žmonės galėtų gauti ambulatorijoje vietoje", – įsitikinęs Pakaunės PSPC vadovas.

Įgijo gyventojų pasitikėjimą

Garliavoje veikianti privati sveikatos priežiūros įstaiga "MediCA klinika" apdovanota už pacientų pasirinkimą joje gydytis. 2016 m. prie "MediCA klinika" filialo Garliavoje prisiregistravo daugiausia naujų pacientų Kauno rajone. Klinika yra Garliavoje, kur didelė konkurencija: čia veikia keturi pirminės sveikatos priežiūros centrai. Klinikoje šiuo metu yra prisirašę per 9 tūkst. pacientų, beveik 600 iš jų prisirašė pernai. Pasiteiravus, kuo "MediCA klinika" pelnė pacientų pasitikėjimą, klinikos projektų vadovė Inga Kaknevičienė atsakė: "Keliame didelius reikalavimus sau ir savo darbui. Dirbame daug ir uoliai. Palaikome vieni kitus. Stengiamės ir kuriame ypatingą atmosferą, kuri, tikime, skatina sveikti. Kasdienybėje prisimename savo profesijos misiją – kilnumą – žmogiškumą, atjautą. Juk medikas, kaip pasakė dar Hipokratas – gydo ne tik žole ir ginkluota ranka, bet ir žodžiu, kuris labai dažnai tampa svarbiausias. Esame komanda, kuri stengiasi dėl vieno bendro tikslo – paciento. Matome, kad didžiulis visos "MediCA klinika" komandos ir klinikos darbuotojų bendras indėlis davė vaisių: sulaukiame vis daugiau pacientų, kurie mumis pasitiki ir rekomenduoja kitiems. Dedame visas pastangas, kad pacientai gautų ne tik aukščiausios kokybės nemokamas medicinos paslaugas, bet ir žinotų bei dalyvautų profilaktinėse programose, taip pat siekiame užtikrinti, kad šios paslaugos būtų lengvai prieinamos."

Ar sunku privačiai įstaigai konkuruoti su savivaldybės viešosiomis įstaigomis? "Visuomet pacientams akcentuojame, kad pasakymas, jog gydytis privačioje klinikoje yra brangu, tėra mitas. Klinikoje prisiregistravusiems, privalomuoju sveikatos draudimu draustiems pacientams teikiamos tokios pat nemokamos paslaugos kaip ir valstybinėse poliklinikose, nes "MediCA klinika" sudariusi sutartis su valstybine ligonių kasa. O konkurencija šiuo atveju tik skatina pasitempti ir tobulėti – ieškoti naujų, nestandartinių būdų ar sprendimų", – sakė I.Kaknevičienė.

Įvertino profilaktinę veiklą

Babtų šeimos medicinos centras apdovanotas už aktyviausią prevencinių programų vykdymą. "Poliklinikoje įdiegta kompiuterinė programa parodo, kokiam žmogui kokia profilaktinė programa priklauso. Jei dėl įvairiausių priežasčių – ar sirgdamas, ar profilaktiškai pasitikrinti – į polikliniką atėjo žmogus, tai ir registratūroje, ir mūsų rezidentai, gydytojai jam apie tas programas primena, pasiūlo. Ir kai žmogus jau sėdėdamas gydytojo kabinete išgirsta, kas jam priklauso, retas kuris atsisako. Kadangi mes apie tai nuolatos primename, turime gana didelį procentą pas mus prisirašiusiųjų, dalyvaujančiųjų tose programose", – užsiminė Babtų šeimos medicinos centro direktorė Alma Antanavičienė. Už profilaktinę veiklą ši įstaiga apdovanota trečią kartą.

Ši privati įstaiga, sudariusi sutartis su Ligonių kasomis, vykdo tas pačias, kaip ir kitur iš Ligonių kasų kompensuojamas gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, prostatos vėžio, širdies kraujagyslių ligų, dantų dengimo silantais profilaktikos programas. "Pas mus dar nėra tokių sąmoningų žmonių, kurie ateitų ir klaustų, kokios jam priklauso profilaktinės programos. Žmonėms reikia apie tai priminti, pakviesti, – centrui vadovaujanti šeimos gydytoja pastebėjo, kad žmonių mąstymas vis dėlto keičiasi. – Iš pradžių žmonės dažnai sakydavo: aš esu sveikas, man to nereikia. Dabar dažniausiai pasakai, kad reikėtų dalyvauti tam tikroje programoje, ir žmonės nesiginčija. Tačiau nėra taip, kad žmonės vertintų tai kaip valstybės rūpestį jais ar tiesiog gerą darbą."

A.Antanavičienė džiaugėsi, kad medicinos centro gydytojams padeda Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rezidentai: "Esame rezidentūros bazė: mums gelbsti rezidentai, dėl to mūsų pačių, gydytojų, rankos kartais tampa laisvesnės – galime pasidaryti daugiau."

Babtų šeimos medicinos centras – viena mažiausių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų rajone. Prie įstaigos prisirašę apie 1 200 gyventojų, dirba septyniolika medikų. Babtai – bene vienintelis miestelis Lietuvoje, kur privatus medicinos centras įsikūręs tame pačiame pastate su Pakaunės PSPC Babtų ambulatorija, kurios steigėja yra savivaldybė. A.Antanavičienė prisiminė privataus medicinos centro steigimosi laiką. "Tai buvo 2000 m., kai buvo skiriamas ES finansavimas privatiems šeimos gydytojo kabinetams steigtis. Mūsų idėją palaikė tuometis savivaldybės gydytojas Romualdas Žekas ir būtent jis siūlė mums niekur nesikraustyti iš šio pastato", – šio sprendimo ir dabar nesigaili gydytoja.

Pakaunės gyventojai sveikesni

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad pakaunę pastebėjo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovai: pernai Raudondvaryje vyko šios organizacijos Sveikų regionų tinklo pasitarimas. "Ir tai yra pirmiausia pakaunės medicinos darbuotojų nuopelnas. Kiekvieno medicinos darbuotojo – ar tai būtų gydytojas, ar paprasta slaugytoja – indėlis yra neįkainojamas", – sakė meras.

Vidutinė tikėtina Kauno rajono gyventojo gyvenimo trukmė – 76,9 metų (dvejais metais ilgesnė negu vidutinė Lietuvos – 74,7 metų). Pakaunės gyventojų sveikatos rodikliai geresni negu apskrityje ir Lietuvoje: 100 tūkst. gyventojų mirtingumas dėl visų priežasčių pakaunėje – 1 080 (Lietuvoje – 1 373); mirtingumas dėl širdies-kraujagyslių ligų – 608 (Lietuvoje –768); mirtingumas dėl išorinių priežasčių – 92,3 (Lietuvoje –114); mirtingumas dėl savižudybių – 22,8 (Lietuvoje – 31,7); mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu – 5,7 (Lietuvoje – 8,3).

"Sergamumo ir mirtingumo, išskyrus mirtingumą dėl eismo įvykių, rodikliai yra vieni mažiausių šalyje. Tai rodo, kad Kauno rajone yra sukurtos geresnės socialinės ir ekonominės sąlygos, sveikatos požiūriu raštingesnė bendruomenė, palyginti nedaug išduodame alkoholinių gėrimų prekybos licencijų, esame judrūs, sportiški, – atkreipė dėmesį V.Makūnas. – Mūsų krašto žmonės nori gyventi sveikiau, todėl kuriame daugiau žaliųjų zonų, rekonstruojame mokyklų sporto aikštynus, statome treniruoklius. Dideles viltis siejame su Kulautuvos, Kačerginės ir Zapyškio kurortine teritorija."