PLUOŠTINIŲ KANAPIŲ VERSLO PARODA: AR LIETUVA SPĖS Į PASAULINĮ INOVACIJŲ TRAUKINĮ?

Šiandien nedaugelis žino, jog viena pirmųjų žemės ūkio kultūrų, kurią pradėjo auginti Lietuvos teritorijoje apsigyvenę mūsų protėviai, buvo pluoštinės kanapės. Daugiau nei 5 tūkstančius metų jų sėklos žmones maitino, o kitos augalo dalys tarnavo buičiai. Šiuo metu pluoštinių kanapių auginimas visame pasaulyje vėl išgyvena renesansą, nes mokslo atrastos naujos vertingosios jų savybės ir modernios perdirbimo technologijos leidžia labai išplėsti pluoštinių kanapių pritaikomumo lauką.

Vasario 28–29 dienomis Lietuvos kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija (KAPVIA) ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) šios aukštosios mokyklos erdvėje (Kauno r.) rengia pirmąją Tarptautinę pluoštinių kanapių verslo parodą ir išankstinių sandorių mugę. Renginyje laukiama ūkininkų, verslininkų, mokslininkų ir pluoštinių kanapių produktų degustatorių.

Konservatyvi teisinė aplinka neatitinka mokslo ir verslo lūkesčių

„Pluoštinių kanapių plotai Lietuvoje kasmet išauga daugiau nei du kartus, nors šios kultūros auginimas mūsų šalyje buvo legalizuotas tik 2014 m. Šiuo metu tarp ES šalių mus lenkia tik Prancūzija, o pasaulio mastu patenkame į pirmąjį augintojų dešimtuką. Tai džiugina ir parodo, koks imlus naujovėms mūsų žemės ūkis ir verslas. Tačiau klausimas, ar Lietuvoje skubiai neliberalizavus teisinės bazės suspėsime į pasaulinį mokslo ir verslo inovacijų traukinį? Konkurencinei kovai nepakanka, kad Lietuvos teisės aktai pluoštinę kanapę traktuoja kaip pramoninį, o ne kaip biologiškai vertingą augalą“, – teigia KAPVIA bei VDU ŽŪA Mokslo ir technologijų parko, organizuojančio šią parodą, atstovas - Kaimo regioninės plėtros centro vadovas Rimantas Čiūtas.

Pasak pašnekovo, nors pluoštinių kanapių auginimas labai griežtai reglamentuotas, politikos formuotojai bei dalis visuomenės į šį augalą tebežiūri kaip į jų „giminaitę“ narkotinę kanapę. Tačiau iš tiesų šis panašumas prilygsta stipraus alkoholinio gėrimo ir kefyro „giminystei“. R. Čiūto teigimu, šiuo metu Lietuvoje perdirbti leidžiama tik pluoštinių kanapių sėklas ir stiebus, nors mokslas teigia – o rinkos kainos patvirtina – kad biologiniu požiūriu ne mažiau vertingos ir kitos augalo dalys.

Farmacija, kosmetika, maisto, pašarų gamyba, statyba, elektronikos, tekstilės, automobilių pramonė, bioenergetika – tai sritys, kuriose pluoštinės kanapės jau seniai yra sėkmingai naudojamos visame pasaulyje.

„Lietuvoje prie pluoštinių kanapių verslų skatinimo daug prisideda užsienyje dirbantys mūsų mokslininkai: Hiustono universiteto profesorius Jokūbas Žiburkus, Liuksemburgo kompanijos „Unera“ atstovas Olegas Ramaškevičius ir kiti, į Lietuvą atvežantys naujausias mokslo žinias, kurios leistų iš pluoštinių kanapių gaminti inovatyvius, aukštos pridėtinės vertės produktus ir mūsų šalyje, jei to neribotų konservatyvi teisinė aplinka“, – neabejoja R. Čiūtas.

Atveria kelią naujai ekonomikos sričiai

Pluoštinės kanapės „naują kvėpavimą“ pasaulyje įgijo po to, kai mokslo tyrimais buvo įrodytas teigiamas jose esančių kanabinoidų poveikis žmonių ir gyvūnų sveikatai (endokanabinoidus gamina ir pats žmogaus organizmas – daugiausia jo yra motinos piene). Šis atradimas davė stiprų impulsą sveikatos, grožio industrijos, taip pat maisto, gėrimų ir pašarų pramonės plėtrai.

„Kanapėse randama daugiau kaip 480 įvairių biologinių medžiagų, daugiau nei 100 jų – kanabinoidai. Iš jų plačiausiai naudojamas kanabidiolis (CBD), kuris, skirtingai nei THC (tetrahidrokanabinolis), neturi psichotropinio poveikio, bet turi daug žmogaus sveikatą gerinančių savybių. Kanapių verslo analizės įmonė „The Brightfield Group“ prognozuoja, kad JAV kanabidiolio gamyba nuo 2019 m. iki 2022 m. išaugs net 40 kartų ir pasieks 22 mlrd. USD apyvartą. Tokie rinkos gigantai kaip „Coca Cola“ jau pradėjo kurti produktus su CBD. Šioje srityje didžiulė plėtra vyksta ir Kanadoje bei Kinijoje“, – pasakoja KAPVIA vadovas.

Deja, Lietuvoje kanapių verslo plėtros situacija tebėra kontraversiška.

R. Čiūto teigimu, pluoštinės kanapės gali tapti gelbėtojomis ir sprendžiant klimato kaitos problemą, nes viena jų savybių – iš atmosferos absorbuoti didelius kiekius CO2. Taip pat jos iš dirvos susiurbia sunkiuosius metalus, kitas kenksmingas medžiagas.

VDU Žemės ūkio akademijoje vyksianti Tarptautinė pluoštinių kanapių verslo paroda bendrai veiklai kvies susitelkti pluoštinių kanapių augintojus, perdirbėjus, pardavėjus, mokslininkus. Organizatoriai atkreipia dėmesį, jog naują poziciją pluoštinių kanapių atžvilgiu suformulavo ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kuri vienintelė yra įgaliota oficialiai įvertinti turimus įrodymus ir teikti mokslo rekomendacijas. PSO aiškiai pripažino kanapių ir kanabinoidų vartojimo naudą medicinos reikmėms ir siūlo kanapių produktus vėl įtraukti į farmakopėjas – vaistus normuojančių standartų ir nuostatų rinkinius.

Tikisi politinių sprendimų 

„Deja, Lietuvoje kanapių verslo plėtros situacija tebėra kontraversiška. Viena vertus, akivaizdžiai matomas poreikis sparčiai vystyti šią naują ekonominės veiklos sritį. Kita vertus, naujovėms imli ekonominė veikla susiduria su daugeliu teisinio ir organizacinio pobūdžio kliūčių, kurias inspiruoja išankstinis neigiamas valdininkų požiūris“, – apgailestauja R. Čiūtas.

Anot jo, dabar galėtų būti itin palankus metas Lietuvai imtis sparčiai plėtoti šią veiklą, kadangi iš kanapių galima kurti aukščiausią pridėtinę vertę turinčius licencijuotus produktus ir technologijas. Tačiau tam reikia dviejų sąlygų: kad Lietuvos teisinėje bazėje būtų legalizuotas visas pluoštinės kanapės augalas ir kad augintojai bei perdirbėjai dirbtų išvien ir galėtų garantuoti žaliavos ir produkcijos kokybę. Pašnekovas taip pat pabrėžia, kad svarbu visuomenei skleisti žinią, jog pluoštinė kanapė yra garbinga Lietuvos kultūrinio paveldo dalis, o ne pražūtingas priklausomybes atnešanti svetimšalė.

Sausio 22 d. vykusiame Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje buvo patvirtintos nepriklausomų ekspertų išvados dėl Pluoštinių kanapių įstatymo pataisų. Ekspertai konstatavo, jog įstatymo pataisos atitinka LR teisėkūros reikalavimus ir šio įstatymo atnaujinimas užtikrins teigiamas socialines ir ekonomines pasekmes. Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai visuotiniu sutarimu nusprendė įstatymo naująją redakciją, kurios kokybę patvirtino ekspertai, pateikti tolesniam Seimo svarstymui.