Realybė pakeitė darbą
Pastaroji misija Ukrainoje gydytojai anesteziologei V. Traškaitei-Juškevičienei truko pusantro mėnesio. Pasak jos, darbo pobūdis išliko panašus, tačiau atsakomybių šiandien gerokai daugiau. Keičiasi ne tik pacientų srautai, bet ir pagalbos grandinė, kurią dabar tenka užtikrinti patiems savanoriams.
Anksčiau organizacijoje „TacMed Ukraine“ savanoriai daugiausia vykdė medicinines evakuacijas – iš vienų gydymo įstaigų pacientus vežė į kitas, saugesnes. Stabilios būklės pacientus transportavo paramedikų komandos, o kritinės būklės – anesteziologai reanimatologai. Dalis pacientų į stabilizacijos punktą jau būdavo atgabenami gavę pirmąją pagalbą.
Pasikeitus saugumo situacijai regione ir daliai organizacijų atsitraukus į užnugarį, likusiems teko perimti jų darbus.
„Likome vieni iš dviejų. Turime užtikrinti medicininį poreikį, pasirūpinti pacientais“, – kalbėjo gydytoja anesteziologė.
Priešas nesirenka – taikinys yra ir vaikas, ir senolis. Žmonės patenka į dronų atakas, jiems reikia pagalbos.
Dabar savanoriai padeda ne tik kovotojams, bet ir civiliams gyventojams, nukentėjusiems nuo karo veiksmų ar tiesiog susidūrusiems su sveikatos problemomis. Į stabilizacijos punktą žmonės atvyksta ir dėl traumų, ir dėl paūmėjusių lėtinių ligų ar kitų būklių, kurioms reikalinga skubi pagalba.
„Priešas nesirenka – taikinys yra ir vaikas, ir senolis. Žmonės patenka į dronų atakas, jiems reikia pagalbos“, – V. Traškaitė-Juškevičienė pastebėjo, kad traumų pobūdis išlieka labai panašus. Daugiausia tenka gelbėti pažeistas galūnes, tačiau vis dažniau į stabilizavimo punktą atgabenami žmonės sužalotais veidais, galvomis, kvėpavimo takais. Tai dronų atakų padariniai.
Neliko poilsio
Darbo ritmas stabilizacijos punkte nesustoja nė minutei. Budėjimas vyksta 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę. Anksčiau tarp pacientų pervežimų dar pasitaikydavo trumpų atokvėpio akimirkų, dabar jų beveik neliko – vos grįžę medikai iškart įsitraukia į darbą stabilizacijos punkte.
„Visą laiką esi budėjimo režime. Jei išvažiuoji su pacientu, paskui grįžti į stabilizacijos punktą ir vėl lauki pacientų arba prisijungi prie gydymo“, – V. Traškaitė-Juškevičienė pastebėjo, kad, augant pacientų srautams, komandos dydis išlieka toks pats. Organizacijoje dirba tiek savanorių, kiek jų tuo metu pavyksta surinkti.
„Tai savanoriška organizacija, todėl dirba tiek savanorių, kiek jų tuo metu yra“, – kalbėjo medikė.
Pasak jos, ši misija buvo viena sunkiausių dėl nuolatinės parengties ir budrumo. Net ir trumpam atsitraukti nuo stabilizacijos punkto yra sudėtinga, nes bet kurią akimirką gali gauti naują iškvietimą. Nepaisant nuovargio ir įtempto darbo ritmo, vasarą medikė planuoja grįžti į Ukrainą dar kartą. Ten ji ketina praleisti ir savo kasmetes atostogas.
„Būtų nejauku jas leisti kitaip, kai žinai, kad ten reikia pagalbos. Mintimis vis tiek būčiau ten“, – atviravo V. Traškaitė-Juškevičienė.
Paramos poreikis
Augantis pacientų skaičius diktuoja medicininių priemonių poreikį. Ypač greitai, anot V. Traškaitės-Juškevičienės, senka kiekvieną dieną naudojamos vienkartinės priemonės.
„Labai reikia tvarsliavos, šildomųjų antklodžių, švirkštų, vaistų, spaudžiančių tvarsčių – visko, kas traumos atveju sunaudojama labai greitai“, – vardijo medikė.
Anksčiau, kai organizacija daugiausia užsiimdavo pacientų pervežimu tarp gydymo įstaigų, papildomų priemonių reikėjo mažiau, nes pacientai dažniausiai jau būdavo sutvarstyti ir stabilizuoti. Dabar viską tenka atlikti vietoje, todėl atsargos tirpsta gerokai sparčiau.
Gyvybiškai svarbi ir medicinos įranga, kuri atsieina nemenkus pinigus. Tarkim, naujas monitorius su defibriliatoriumi kainuoja apie 20 tūkst. eurų. Organizacija dažniausiai perka naudotą įrangą, tačiau net ir ji atsieina apie 5 tūkst. eurų.
„Gali nusipirkti įrangą, ją turėti, o vieną dieną atskrenda dronas ir viskas dingsta“, – V. Traškaitė pasakojo, kad panašiai nutiko ir su greitosios medicinos pagalbos automobiliu, kuris pateko į dronų ataką ir buvo stipriai apgadintas. Laimei, jį pavyko suremontuoti.
„Mums labai padėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija. Seimo narės Gintarės Skaistės ir Pauliaus Lukševičiaus iniciatyva buvo surinkta 4 tūkst. eurų suma. Už ją suremontavome automobilį ir jis grįžta į darbus“, – V. Traškaitė-Juškevičienė vylėsi, kad toks pavyzdys taps įkvėpimu ir kitiems.
Prie pagalbos prisideda ir kiti žmonės, organizacijos. Prie didesnio savanorės veiklos viešumo, anot jos pačios, labai prisidėjo „Kauno diena“, projektas „Metų kauniečiai“ ir pelnytas Metų kaunietės titulas. Tai padėjo surinkti daugiau paramos reikalingoms priemonėms įsigyti.
„Žmonės aukoja pinigus, priemones, beje, sulaukiame ir paramos maistu. Stabilizacijos punkte nėra galimybių gamintis, nes neturime virtuvės, todėl medikai dažnai gyvena valgydami greitai paruošiamą maistą: užpilamas košes, sriubas. Yra kas jomis mus aprūpina. Turbūt suprantate ir patys, kad nevalgęs medikas nebus naudingas“, – nusišypsojo medikė.
Baigdama pokalbį ji darsyk priminė, kad visa surenkama parama keliauja tiesiai į Ukrainą. Organizacija neturi administracinių išlaidų, o pagalbą dažniausiai pristato patys savanoriai savo laisvu laiku ar net atsisakę atostogų.
Parama medikams Ukrainoje
Lietuvos anesteziologų reanimatologų draugijos paramos fondas
Banko sąskaitos numeris: LT527300010198182536
Paskirtis: Parama