PO KAUNO DRAMOS – DAR VIENAS LIUDIJIMAS IR PERSPĖJIMAI TĖVAMS

Po visuomenę sukrėtusios Kauno istorijos lieka dar daug neatsakytų klausimų. Tačiau itin suintensyvėjo tėvų ir specialistų diskusijos apie vaikų saugumą, praneša LNK.

Vienas iš pagrindinių rizikos faktorių – socialiniai tinklai ir vaiko kontaktai. Sekti, su kuo vaikas bendrauja internete, privalu, sako specialistai. Po Kauno dramos viena moteris sutiko pasidalinti į kokias pinkles pakliuvo jos 10-metė dukra ir perspėjo kitus tėvus.

„Vaikas pradėjo pasakoti apie wow (liet. oho) draugę, kuri yra modelis, uždirba 3 tūkstančius eurų“, – kalbėjo moteris.

Žinutės pradėjo plaukti prieš pusmetį, dukra užkibo, buvo planuotas net susitikimas.

„Užmatė gal „TikTok“, nes buvo mergaitės video iš gimnastikos. Susitikimas turėjo vykti Dainavos parke“, – teigė moteris.

Susirašinėjimo draugė užduodavo ir tokius klausimus:

„Ar aš tau graži, mergaitė atsakydavo, kad taip, atsakydavo susijaudinau, ji paklausdavo ta prasme. Ėjo parašymas liūdžiu, mergaitė klausė – dėl ko, gal galiu padėti? Parašė, kad negali, nes tu – per maža“, – pasakojo moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Keitėsi ir dukros elgesys.

„Buvome atėmę telefoną, mergaitė į vonią nešėsi, nors niekada to nebuvo. Pati ta netikra mergaitė siuntė nuotraukas su maudymosi kostiumėliu, pusiau nuoga“, – šnekėjo moteris.

Susirašinėjimo draugė ėmė klausinėti apie pinigus – ar tėvai duoda, ar tiek užtenka, ir ką svajoja pirkti.

„Jau buvo siūloma duoti pinigų“, – tęsė moteris.

Išklausta ir daugiau.

„Tuose susirašinėjimuose pasakė mūsų gyvenamą vietą“, – teigė moteris.

Dukrai rašyta iš kelių anketų. Į policiją moteris kreipėsi, bet ne iš karto.

„Tuo metu aš negalvojau apie kitus vaikus, iki kol neatsitiko nelaimė su dingusia mergaite ir taip lyg šlapiu skuduru per veidą“, – pasakojo moteris.

Moteris istorija pasidalino viešai, pridėjo ir profilius su nuotraukomis, sureagavo tūkstančiai. Ji skelbė, kad po anketomis slepiasi vyras, galimai Deivio vardu. Dabar šios anketos jau ištrintos.

Moters feisbuko nuotr.

„Dauguma galvoja, kad grobikai iš miško glūdumų išlenda, bet tai – ne tiesa. Tai yra mūsų visuomenės dalis“, – teigė dingusių žmonių šeimų paramos centro atstovė Augusta Kierienė.

„Pavojingumas tų vaikų kur kas didesnis, nes jie pasitiki daugiau nei suaugusieji“, – sakė „Telia“ skaitmeninės pažangos centro ekspertas Darius Povilaitis.

Jau buvo siūloma duoti pinigų.

Apie virtualų saugumą reikia kalbėti jau su 5-mečiais, tačiau kartais patys suaugę apie rizikas nenutuokia.

„Atsiunčiamos nuotraukos nuogų kūno dalių, jie kviečiami susitikti, rašomi keiksmažodžiai, tas gana dažna“, – kalbėjo Paramos vaikams centro psichologė Ieva Daniūnaitė.

Su kuo vaikas bendrauja, tėvai turėtų ir žinoti, ir kontroliuoti.

„Nebūtina slapčiomis daryti, sekti, atimant. Tai sukelia konfliktą“, – šnekėjo I. Daniūnaitė.

„Tėvų kontrolės programinės įrangos, kurios leidžia kontroliuoti, ką jis pasiekia internete, laiką ir pan“, – aiškino D. Povilaitis.

„Mažamečius vaikus, vaikus iki 12 metų. Socialinių tinklų vartotojai jie dar negali būti, turime atkreipti dėmesį į taisykles“, – kalbėjo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Rizikingas ir nuolatinis nuotraukų kėlimas į socialinius tinklus. Dažnu atveju, meškos paslaugą atlieka patys tėvai, ypač jaunesnių vaikų.

„Vaikas juokingai išsipaišęs, ar kažką daro su sauskelnėmis“, – pasakojo advokatė, „Ilaw lextal“ partnerė Asta Macijauskienė.

Atviri vaizdai nedorėliams būna tarsi kabliukas.

„Užsienyje būna labai dažnai, kai pedofilai atkreipia dėmesį, vaikas baseine, gali susirasti informaciją pagal nuotrauką, kokia būvimo vieta“, – pasakojo A. Macijauskienė.

„Ribojimai ir dabar yra, kuomet vaikas viešinamas jautriose situacijose, kai pažeidžiamas orumas, to daryti negalima“, – teigė I. Skuodienė

Nuotraukose būna matyti, kokį darželį, būrelius ar mokyklą lanko vaikas.

„Kalbėjome su teisininkais, ar nėra bylų, kuomet vaikai paduoda tėvus į teismą dėl atvaizdo viešinimo. Tai gali būti netolimos ateities klausimas“, – aiškino Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė.

Specialistai prašo tai, kas viešinama, vertinti per pačių vaikų prizmę ir pagalvoti apie rizikas, o vaikų saugumo nepalikti tik tarnyboms, bet kartu ir ramina.

„Tendencijų, rodančių, kad saugumo situacija Lietuvoje pasikeitė, nėra. Didžioji dalis atvejų, 99 proc., kai dingsta vaikai, jie atsiranda per 2-3 paras“, – teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Peržiūrėsime reagavimo algoritmus, kad kiekvienas signalas, kad tai būtų aukščiausio prioriteto reagavimas“, – sakė policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.

Jeigu vaikas išleidžiamas vienas, svarbu parinkti kuo saugesnį ir apšviestą kelią, netrumpinti jo per parkus ar krūmus, o geriausia, jog vaikas išvis nevaikščiotų vienas.

„Yra laikrodžiai su SIM kortele. Praktiškiau nei telefonas, didesnė tikimybė, kad bus nešiojamas“, – šnekėjo D. Povilaitis.