POLICIJA SUSIGRIEBIA TIK PO ATKAKLIŲ SKUNDŲ?

Teisėsauga mėgsta girtis grandiozinėmis operacijomis ir sutramdytais nusikaltėliais. Tačiau smulkesnius nusikaltimus pareigūnai net vengia tirti, o gal tik imituoja darbą.

Įvykis ir požiūris

Sakysite, kad kaimynų barniai dėl iki paryčių užsitęsusios šventės – nusibodusi ir neišsprendžiama problema. Jūs būsite teisūs, nes jos neišsprendžia ir pati teisėsauga. Neapsikentę triukšmo kaimynai kreipiasi pagalbos, o atvažiavęs patrulių ekipažas tik trumpam apramina linksmybes.

Toliau – žinokitės patys. Drąsos pasibelsti į duris, iš už kurių sklinda linksmybių garsai, turi ne kiekvienas, o išdrįsusiam ryžtingas žygis gali baigtis ligoninėje.

Tokią situaciją išgyveno Domeikavos seniūnijoje gyvenantis Gediminas Griškus. Už pastabą dėl linksmybių smūgiais atsiskaitę lėbautojai pasiuntė G. Griškų beveik dviem savaitėms į ligoninės neurologijos skyrių, dar panašiai tiek vyras gydėsi ambulatoriškai, o teisėsaugos sprendimas dėl šio incidento buvo it vyšnia ant torto: esą neįmanoma nustatyti įvykių eigos – įtariamasis tyčia sukėlė skausmą nukentėjusiajam.

Dabar galiu išeiti į Laisvės alėją, daužyti žmones ir sakyti, kad nieko čia baisaus, netyčia.

Ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymus sveikatos sutrikdymo. Tris mėnesius pareigūnai vargo braižydami įvykio schemas, dėliodami sąlyčio taškus nukentėjusiojo, įtariamojo ir liudininko parodymuose, vertino prieštaravimus, atkurdami incidentą, ekspertai skaičiavo smūgių stiprumą, veikiamą atitinkamo promilių poveikio, lygino su medikų pateiktomis sužalojimo išvadomis, taikė policijos mokyklose įgytas žinias, praktinius įgūdžius ir po trijų mėnesių kruvino darbo nuleido rankas: „Na, ne. Mes – ne čakai norisai.“

Keistą teisėsaugos požiūrį į darbą iliustruoja ir faktas, kai artėja pamainos pabaiga. Minimas incidentas įvyko pernai lapkritį apie 4 val. ryto. G. Griškus pasakojo, kad bendravimas su policijos patruliais užtruko penkias valandas. Mat pirmasis į įvykio vietą atvykęs patrulių ekipažas sugaudė kaltininkus – smūgių autorių ir šventės šeimininką, pradėjo apklausą, bet baigėsi pamainos darbo laikas.

Tada liepė visiems sėdėti ir laukti kito darbą pradedančio ekipažo. Atvykęs šviežia ekipažas tęsė pirmtakų pradėtą apklausą ir kitus tik policijai žinomus būtinus atlikti veiksmus. Kodėl tik policijai žinomus? Todėl, kad dažniausiai teisėsauga apsiriboja trafaretiniu atsakymu: „Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, negalime daugiau komentuoti, kad jam nepakenktume.“

Remiantis ekipažų pasikeitimo scenarijumi, galima įsivaizduoti, kas nutiktų, jei viduryje apklausos ateitų metas pietų pertraukai. Galbūt ekipažas įvykio dalyvių akivaizdoje išsiimtų užkandžių dėžutes, termosus karšto gėrimo, o desertui – po rožinę spurgą. Tačiau tokio epizodo G. Griškus nematė, nes pamaina baigėsi, todėl su jos pasikeitimu ir kitais būtinais patruliams nuveikti darbais viskas užruko maždaug nuo 4 iki 9 val. ryto.

Diagnozė – sukrėtimas

Tačiau grįžkime į praėjusių metų lapkričio 5-ąją. „Pradžia buvo tokia, kad visą naktį kaimynystėje buvo švenčiama – lakstoma per visą gatvę, po laukus, girdėjosi baisus rėkavimas. Anksti ryte kėliausi važiuoti į darbą. Stabtelėjau prie kaimyno, kuris gyvena per du namus, ir paprašiau, kad leistų vaikams miegoti“, – pasakojo G. Griškus.

Jis nė neišlipo iš automobilio VW „Caddy“. Nesiruošė pyktis, moralizuoti, tačiau elementari pastaba sukėlė sunkiosios artilerijos reakciją. Pasipylė necenzūrinių žodžių lavina, vyras nė nepamatė, kai vienas iš kaimyno svečių apėjo automobilį ir necenzūrinius žodžius užtvirtino smūgiais į galvą per atidarytą automobilio langą.

„Automobilio durelėse turėjau dujų balionėlį. Bandžiau susirasti, o susiradęs ėmiau per langą purkšti. Tik tada tas aršiausiasis apsiramino. Įsijungiau atbulinį bėgį ir grįžau iki savo kiemo. Paskambinau policijai ir likau laukti“, – prisiminė G. Griškus.

Epizodą, atvykus policijai, jau aprašėme. Maža detalė – didžiausią triukšmadarį policininkams įsisodinti į automobilį, anot G. Griškaus, nebuvo lengva. „Jis taip keistai elgėsi – gal ten alkoholio ar dar kažko primaišyta buvo, nes jis elgėsi neadekvačiai. Tačiau šiaip taip jį įsisodino. Nežinau, ar tikrino girtumą, byloje jokių promilių nenurodyta“, – pastebėjo G. Grikus.

Aptalžytas vyras dar nuvyko į darbą, bet kolegos primygtinai išsiuntė jį pas medikus. Ir neapsiriko. Kauno klinikose po kompiuterinės galvos tomografijos aptalžytas vyras buvo paguldytas į neurologijos skyrių, vėliau pervežtas į kitą ligoninę. Diagnozė – galvos smegenų sukrėtimas.

Nukentėjo: Kauno klinikose po kompiuterinės galvos tomografijos aptalžytas vyras buvo paguldytas į neurologijos skyrių, vėliau pervežtas į kitą ligoninę. Diagnozė – galvos smegenų sukrėtimas. (Eitvydo Kinaičio nuotr.)

G. Griškus skundėsi galvos skausmais, vėmė, jautė nutirpusias galūnes. Po beveik dviejų savaičių stacionaraus gydymo dar buvo skirtas nedarbingumas ir gydymasis ambulatoriškai.

Tuo metu policija, vadovaujama prokuroro, vykdė ikiteisminio tyrimo veiksmus. Per tris mėnesius nukentėjusiuoju pripažintas G. Griškus vos kartą buvo pakviestas į policiją. Tyrėjas pasitikslino tai, ką vyras iškart po incidento buvo papasakojęs atvykusiems patrulių ekipažams. Netrukus G. Griškus gavo pranešimą apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą.

Sužalojo netyčia?

Sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmęs prokuroras Vidas Kilinskas pranešime nurodė, kad ginant žmogaus ir piliečio teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus svarbu greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Tik įsitikinus, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, prokuroro priimamas sprendimas tyrimą baigti ir bylą perduoti nagrinėti teismui.

Taip pat paaiškino, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Vadinasi, „baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas.“

„Vertinant surinktų duomenų visumą, konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu negauta neabejotinų ir patikimų duomenų, jog D. A. (smūgiavęs asmuo – red. past.) tyčia, siekdamas sukelti G. Griškui fizinį skausmą ar jį sužaloti, panaudojo fizinį smurtą prieš G. Griškų, o ne siekdamas išvengti dujų purškimo, rankomis užsimerkęs bandė išmušti balionėlį ir taip nematydamas kliudė nukentėjusįjį“, – nutarime rašo prokuroras.

Kokius duomenis surinko policija ir pateikė juos prokurorui? Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą aprašomos nukentėjusiojo, įtariamojo ir liudytojo apklausos, aprašoma vieta, kurioje įvyko incidentas, aprašytas aerozolinis dujų balionėlis ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados.

„Matyti, kad G. Griškui konstatuotas galvos veidinės srities sumušimas su galvos smegenų sukrėtimu, padarytas kietu buku daiktu paveikus veido sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas dėl vieno ar daugiau trauminių poveikių“, – nežymų sveikatos sutrikdymą patvirtina teismo medicinos tarnybos specialistas.

„Aš taip suprantu, kad dabar galiu išeiti į Laisvės alėją, daužyti žmones ir sakyti, kad nieko čia baisaus, juk netyčia. Jie guli ligoninėje, pagulės tris savaites, paskui dar pasigydys namuose turėdami nedarbingumą –  viskas gerai. Aš ramiai vaikštau Laivės alėja ir toliau netyčia daužau kitus žmones. Taip galima suprasti iš policijos ir prokuratūros sprendimų“, – pareigūnų logika stebėjosi  G. Griškus.

Atmintis grįžo vėliau

Atskiros apžvalgos verti įtariamojo ir liudininko parodymai yra aprašyti nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą. Susidaro įspūdis, kad jie turėjo būti pripažinti nukentėjusiais. Apklausiamas iškart po įvykio smūgių seriją G. Griškui į galvą paleidęs vyras iš viso neprisiminė apie jokį fizinį kontaktą. „Vyko žodinis pasikalbėjimas, net negalėtų įvardyti jo kaip konflikto ar kažkaip panašiai“, – rašoma nutarime.

Kas nutiktų, jei viduryje apklausos ateitų metas pietų pertraukai. Galbūt ekipažas įvykio dalyvių akivaizdoje išsiimtų užkandžių dėžutes, termosus karšto gėrimo, o desertui – po rožinę spurgą.

Papildomos apklausos metu jis jau prisiminė, kad tą ankstyvą lapkričio rytą, rūkant su šeimininku lauke, nes ką veikti 4 val. ryto, privažiavo automobilis. Jo vairuotojas atsidarė langą ir esą paprašė prieiti. Jis esą buvo agresyviai nusiteikęs, pradėjo priekaištauti, kad jie triukšmauja, sakė, jog jį pažadino.

Iš pradžių su vairuotoju esą kalbėjo mandagiai, bandė paaiškinti, kad netriukšmauja, švenčia kultūringai, tačiau jis buvo agresyviai nusiteikęs, vartojo necenzūrinius žodžius. Tuomet ir jis atsakė necenzūriniais žodžiais.

Tada automobilio vairuotojas išsitraukė balionėlį ir pradėjo pro automobilio langą į jį purkšti dujas. Juk nebėgsi, neatsitraukinėsi, kai į tave purškia dujas. Ką daryti? Kito kelio nėra kaip  tik mėginti išmušti purškėjui balionėlį iš rankų.

„Ar pavyko išmušti dujų balionėlį iš rankų, nežino, kadangi bijojo, kad dujų gali patekti į akis, ir buvo užsimerkęs. Galimai besigindamas ir bandydamas išmušti dujų balionėlį iš rankų, galėjo ranka pataikyti automobilio vairuotojui, tačiau nejuto, kad būtų pataikęs“, – gerokai po įvykio prisimintus įtariamojo žodžius užfiksavo policijos tyrėja.

Trafaretiniai atsakymai

Nesitikėjęs akibrokšto, kad ikiteisminis tyrimas bus nutrauktas, G. Griškus jį apskundė. „Kovo 28 d. aukštesniojo prokuroro sprendimu buvo priimtas nutarimas panaikinti nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Išanalizavus gautą piliečio skundą buvo nuspręsta atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo proceso veiksmus. Šiuo metu atliekami paskutiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai, ruošiamasi perduoti teismui kaltinamąjį aktą“, – „Kauno dieną“ informavo Kauno policijos atstovė Reda Zarauskienė.

Situacija: abejonių kelia ikiteisminį tyrimą atlikusių Kauno pareigūnų kompetencija, tačiau apie tai policijos vadovybė nekalba. (Vyčio Šulinsko nuotr.)

Policijos klausėme ir apie ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų kompetenciją, jei tik po to, kai asmuo apskundė nutarimą nutraukti tyrimą, surinkta medžiaga buvo peržiūrėta ir priimtas nutarimas panaikinti šį sprendimą. Kokie veiksmai buvo atliekami per tuos keturis ikiteisminio tyrimo mėnesius, apie ką, tikėtina, būtų galima kalbėti, nes tas tas tyrimas buvo nutrauktas.

„Policijos pareigūnai atlieka visus būtinus veiksmus, kad kuo operatyviau nustatytų kaltus asmenis ir juos patrauktų atsakomybėn“, – vengdama konkrečių klausimų atsiųstame atsakyme rašė policija.

Tuos pačius klausimus „Kauno diena“ pateikė ir Kauno apygardos prokuratūrai. „Remiantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 2 punktu, prokuroras sprendimus priima savarankiškai, vadovaudamasis įstatymais ir protingumo principu, gerbdamas asmens teises ir laisves, laikydamasis nekaltumo prezumpcijos ir principo, kad įstatymui, valstybės institucijoms ir pareigūnams visi asmenys yra lygūs. Tačiau aukštesnysis prokuroras, gavęs skundą, tikrina priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą ir nusprendęs, kad ikiteisminį tyrimą būtina tęsti, naikina buvusį prokuroro sprendimą ir duoda privalomus nurodymus, išskyrus nurodymą, kokį proceso sprendimą priimti“, – atsakymą pateikė prokuratūros atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.

Prokuratūra taip pat nurodė, kad, atsižvelgdama į tai, jog vykdomas ikiteisminis tyrimas, jo detalių nekomentuos.

„Kauno diena“ tiek policijos, tiek prokuratūros paprašė pakomentuoti nukentėjusiojo vertinimą, kad galima drąsiai smurtauti, nes jokia bausmė už tai negresia, tačiau jokio vertinimo nei policija, nei prokuratūrą nepateikė.