PREZIDENTŪROJE – VASAROS MADOS IR ISTORINIAI PASAKOJIMAI

Lietuvos Respublikos Istorinėje Prezidentūroje – istorija, kaip nuomai skirtas namas tapo valstybingumo simboliu. Kiemelyje – paroda su pusplikiais lakūnais ir poilsiaujančiu prezidentu.

„Įprastai tokiu metu uždarome muziejaus duris, o šiandien jas atveriame jums“, – šeštadieniui perkopus į antrą pusę, Lietuvos Respublikos Istorinės Prezidentūros svečius sveikino muziejininkė, mokslininkė, knygų autorė dr. Ingrida Jakubavičienė.

Visi norintys čia galėjo ne tik nemokamai apžiūrėti ekspozicijas, bet ir daugiau sužinoti apie Prezidentūros pastatą, kurio istorija prasidėjo kur kas anksčiau, nei per slenkstį įžengė pirmasis šalies prezidentas. 1846 metais dviaukštį namą pastatė kolegijos asiesoriaus našlė, turtinga miestietė Floriana Čechavičienė. Sklypą ji nuomavosi iš dominikonų vienuolyno. Antrąja pastato savininke tapo versli kaunietė Pranciška Belozerskienė. Tiesa, rūmus ji gerokai padidino, iš abiejų pusių pristatė rizalitus, suformavo tris išėjimus, mat planavo užsiimti nuoma.

Įprastai tokiu metu uždarome muziejaus duris, o šiandien jas atveriame jums.

„Verslas jai sekėsi labai gerai. Vos tik įkėlė nuomos skelbimą, iškart prisistatė pirklys Solomonas Feinbergas“, – jam, anot I. Jakubavičienės, turime būti dėkingi už priešais rūmus užsodintą, iki šių dienų miestiečių pasivaikščiojimams atvirą kiemelį. 1876 metais S. Feinbergo namą nusipirko valdžia ir pavertė ji Gubernatūra. Name buvo po vienuolika kambarių abiejuose aukštuose, parketo grindys, olandiškos baltų koklių krosnys, puošnus židinys pirmame aukšte. Lietuvos valstybės Prezidentas į rūmus įsikėlė 1919 metais.

„Po rekonstrukcijos pastatą reikėjo atkurti, todėl autentiškos liko tik išorinės sienos, kurios nesikeitė nuo XIX a vidurio. Tuo tarpu sienos, lubos, pertvaros – nesenas produktas“, – žodis po žodžio, žengdama per istorines muziejaus arkas I. Jakubavičienė atėjo prie dienų, kai Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros pastatas  simbolizavo Lietuvos valstybingumą. Tuo metu Prezidento rūmai tapo vienu iš svarbiausių visuomenės traukos objektų mieste. Užsienio diplomatai Prezidentūroje teikdavo kredencialus valstybės vadovui, o jos kiemelyje vykdavo įspūdingos patriotinės demonstracijos. Anuomet Prezidentūros svečiai ne kartą pastatą buvo pavadinę Lietuvos „baltaisiais rūmais“.

Pasakojimai muziejininkų lūpose netilo ne tik viduje, bet ir kiemelyje. Čia muziejininkai pasakojo apie tarpukario kauniečių vasaras, maudymosi kostiumėlių madas ir kitus to šiltojo meto malonumus.  Lauko ekspozicijoje lankytojai galėjo išvysti ne tik Nemune mirkstančius apsinuoginusius Karo aviacijos lakūnus, bet ir kopose įsitaisiusį Antaną Smetoną.