Po Kauno Švenčiausiojo Sakramento bažnyčios grindimis – šimtmečius slėpta istorija. Pakėlus grindis, archeologams atsivėrė XVII–XVIII amžių kapai.
Archeologams atvėrus požemius, pasirodė rūsiai. Jų yra ne vienas, tad atrasta per pusšimtį palaidojimų.
Tiesa, labiausiai specialistus nustebino ne palaikų gausa, o tai, kaip jie išliko. Esą kai kurie drabužiai atrodo taip, lyg būtų kabėję senoje spintoje, o palaikai išlikę net su plaukais ir ūsais.
„Identifikavome, kad žiupaną – Abiejų Tautų Respublikos bajorų mėgtas puošnus rūbas“, – aiškino Praeities tyrimų instituto archeologas Simonas Sprindys.
Kai kur žmonės laidoti net keliais sluoksniais. Kartu rasta kryželių, medalionų ir prabangių drabužių, rodančių, kad čia atgulė pasiturintys miestiečiai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Turime tokias pavardes kaip Elžbieta Vinogrockienė, Paulius Vinogrockis. Taip pat Jeronimas Ivanovskis, paaukojęs 10 tūkst. auksinių bažnyčios statybai“, – pridūrė S. Sprindys.
Archeologai tikisi atrasti sąsajų ir su kitomis istorinėmis asmenybėmis. Neatmetama, kad čia galėjo būti palaidoti net Napoleono kariai.
Tiesa, gyventojai šią bažnyčią žino kaip pramogų erdvę – čia veikė kino teatras, meno galerija.
„Niekas, matyt, taip giliai nesidomėjo, kas po ta bažnyčia“, – svarstė kaunietė.
Rūsiuose atsivėrė kripta, kuri nepažymėta jokiuose dokumentuose.
„Ji galėtų būti nepaliesta nei sovietmečiu, nei cariniu laikotarpiu ir uždaryta XVIII amžiaus pabaigoje“, – pasakojo S. Sprindys.
Architektai atrado ir istoriškai svarbių fragmentų sienose.
„Atsiranda sienose tokių netikėtų sąramų, nišelių, po altoriaus pamatu kanalas sumūrytas. Piešinių radome du fragmentus – konsekracinių kryžių prie įėjimo šonuose“, – vardijo architektė restauratorė Asta Prichockienė.
Taip pat atrastos XVIII amžiaus antrosios pusės vėlyvojo baroko mūrinės mensos, t. y. altorių dalys.
„Tai buvo septyni altoriai. Vienas išlikęs Kauno jėzuitų bažnyčioje. Jų brėžiniai užfiksuoti 1864 metais atliktuose Dimitrijavo matavimuose“, – aiškino menotyrininkė Rima Valinčiūtė-Varnė.
Kauno arkivyskupas sakė, kad pradėjus tvarkyti bažnyčią tikslai buvo paprasti – sutvarkyti stogą ir fasadą. Tiesa, planai pakrypo visai kita linkme.
„Tai Lietuvos, o gal ir Europos masto atradimai. Smagu, kad vyksta Kaune, nes čia galinga istorija“, – džiaugėsi Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.
Restauravimo ir tyrimų projektas vertinamas maždaug 1,5 mln. eurų. Vien archeologiniams darbams gali prireikti dar apie 200 tūkst. eurų. Tiesa, bažnyčios vadovai tikisi sulaukti miesto ir valstybės pagalbos.
Naujausi komentarai