Eilinis penktadienis prie Kauno mečetės. Maldininkai netilpo viduje, todėl vyrai meldėsi lauke. Praėjusią savaitę šalia mečetės savivaldybė įrengė vaizdo stebėjimo kameras.
„Gauta nusiskundimų, kad trikdoma tvarka, paliekami automobiliai, parke išgėrinėjama. Kilus poreikiui, nuspręsta įrengti papildomas kameras“, – sakė Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis.
Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas aiškino, kad kameros čia buvo suplanuotos anksčiau, o jų įrengimas po incidento su baikeriais – tik sutapimas. Rugsėjo 11-ąją, musulmonams meldžiantis Kauno mečetėje, prie jos susirinko grupė baikerių. Jie triukšmavo, garsiai leido muziką ir skandavo, o prie mečetės buvo atsinešta kiaulės galva. Dėl šio incidento policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo neapykantos kurstymo ir trukdymo atlikti religines apeigas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Sprendimas įrengti papildomas kameras buvo priimtas gerokai prieš baikerių įvykius. Liepą prasidėjo planavimas, kamerų skaičiaus nustatymas. Įrengimas sutapo su laikotarpiu po baikerių įvykių. Praeitą savaitę įrengtos šešios, šią savaitę – dar dvylika kamerų. Bus baigti įrengimo darbai“, – pasakojo G. Gatulis.
2019-aisiais pati musulmonų bendruomenė kreipėsi į savivaldybę, prašydama teritorijoje įrengti kameras ir tvorą – mečetė buvo ne kartą apiplėšta ir niokota. Tačiau šiemet kameras įrengus, bendruomenė jų jau nebenorėjo, teigė, kad jos pažeidė tikinčiųjų privatumą.
„Čia buvo susirūpinta tuo, kad asmeninė informacija apie tai, kas ateina, kada ateina, būtų saugoma. Yra susirūpinimas iš mūsų pusės“, – sakė Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos – Muftiato – muftijus Aleksandras Beganskas.
Anot muftijaus, musulmonų bendruomenė nepasitikėjo tuo, kaip buvo saugomi jos duomenys.
„Jau turėjome atvejį, kai Rusijos opozicionieriai buvo išduoti Rusijai. Jaučiame pareigą ir norime, kad Kauno savivaldybė irgi jaustų atsakomybę“, – aiškino A. Beganskas.
Musulmonų bendruomenė raštu kreipėsi į savivaldybę, prašydama paaiškinti, kodėl kameros stebėjo mečetės teritoriją. Tačiau jų išjungti ar nukreipti kitur nebuvo planuojama.
„Neplanuojame imtis papildomų veiksmų. Stengsimės paaiškinti, kodėl kameros įrengtos. Tai turėtų tenkinti paklausėjus“, – teigė G. Gatulis.
A. Beganskas sakė, kad grasinimų vis dar sulaukė, tačiau į policiją kol kas nesikreipė.
„Asmeniškai gavau grasinimų: „Sudeginsiu mečetę, susidorosiu su šeima.“ Gavau negražių žodžių apie tikėjimą“, – pasakojo A. Beganskas.
Kauniečiai papildomam miesto stebėjimui neprieštaravo.
„Būtinai reikia. Pagaliau, o ko jie bijo? Jeigu jau baikeriai puolė, tai tos kameros parodytų, ką darė ar kas ką daro“, – sakė moteris.
„Bus daugiau tvarkos. Privatumo... Tai Laisvės alėjoje irgi kameros yra. Ką, mes turėtume skųstis? Jie turėtų džiaugtis šiaip“, – svarstė kaunietė.
„Gerai, ką čia slėptis? Kamera tegul žiūri, jeigu nieko blogo nedarau“, – kalbėjo vyras.
„Reikia. Jeigu jie čia sėdi, kad mūsų tvarkos laikytųsi. Mes, kai atvažiuojame į užsienį, jų turime laikytis. Neįdiegiame savo taisyklių“, – sakė praeivė.
Šiemet Kaune buvo plečiamas miesto vaizdo stebėjimo kamerų tinklas.
„376 kameros. Jos koncentruotos Laisvės alėjoje, Senamiestyje. Nauja kryptis – mokymo įstaigų prieigos, kur nepilnamečiai, kad nebūtų rūkoma, neplatinama narkotinių medžiagų“, – aiškino G. Gatulis.
Vien prie Ramybės parko kamerų įrengimas kainavo daugiau nei 29 tūkstančius eurų.
(be temos)
(be temos)