Reti praeiviai netrukdė jų ramaus poilsio, praeidavo pro šalį. Nežadinau jų ir aš.
Kadaise esu mėginęs sudrumsti viešoje vietoje miegančių girtuoklių ramybę. Reakcija buvo tokia, kokios ir tikėjausi – keiksmažodžių kruša.
Vis dėlto šiandien atsirado, kas girtuoklius pažadino. Ne, ne žmonės. Lietus. Maždaug po valandos ėmė lyti, o aš vėl žingsniavau tuo pačiu keliu atgal.
Girti vyrai prie gimnazijos nebemiegojo, jie buvo atsikėlę. Tačiau niekur toli nenuėjo. Nuo lietaus jie slėpėsi po šalia augančiais medžiais. Vyrai svirduliavo, kažką nerišliai burbėjo, o kad nepargriūtų laikėsi įsitvėrę į medžius.
Naujausi komentarai