Gruodis – Kalėdų laukimo metas, o šventės simbolis – papuoštos eglės. Tai daugiau nei penkių šimtmečių tradicija, tačiau daugelį džiuginantis grožis kasmet kelia galvos skausmą dendrologams.

"Pasižiūrėkite, koks tai grožis, kokia tai puošmena. Čia tikras medis", – prie įspūdingos eglių alėjos stabtelėjo A.Stulginskio universiteto Arboretrumo vedėjas doc. Mindaugas Navasaitis.

Didžiulės eglės plačiai išskleistomis šakomis iki pat žemės didingai stūksojo išpuoselėtoje universiteto parko erdvėje.

"Pats esu iš kaimo, tačiau pirmą kartą matau šitokias gražias egles. Ne šiaip sau jos vadinamos karalienėmis", – nuostabos neslėpė kolega fotografas. Universiteto parke puikuojasi Lietuvos, Centrinės Europos, Šiaurės Amerikos, Kaukazo ir kitų geografinių regionų augmenija.

Tačiau V.Navasaitis, kaip ir kasmet, baiminasi artėjančių Kalėdų. "Tokių medžių kaip pas mus miesto parkuose ir netgi miškuose aplink miestus vargiai pamatysime. Dėl vienkartinio pasipuikavimo namuose žmonės negailestingai išdarko medžius", – dėstė mokslininkas. Dažniausiai tiesiog nulaužomos ar nupjaunamos žemiau esančios eglių šakos

M.Navasaitis pabrėžė, kad tai, kas auga parkuose, yra skirta gėrėtis, o ne vartoti.

Arboretrumo vedėjas įvardijo medžių niokojimo cikliškumą – Vėlinės, Kalėdos, Verbų sekmadienis.

"Mes priversti sąmoningai patys sugadinti medžius tam, kad jie nepatraukliai atrodytų ir jų šakų neskintų. Tik mūsų sugadinimas nėra lemtingas medžiams, mes juos vėliau deramai atauginame", – pastangas išsaugoti parko augmeniją aiškino M.Navasaitis.

Arboretrumo vedėjas neslėpė, kad neretai spygliuočius apipurškia dažais. Tačiau tokia apsauga mažai gelbsti, nes parkų niokojimas vyksta sutemus, tai nudažytas šakas žmonės pamato tik jau nusiskynę ir paprasčiausiai išmeta.

M.Navasaitis nesistebi tokiu žmonių elgesiu. Esą Lietuvoje trūksta supratimo apie gamtos grožį ir jo puoselėjimą, net kai kurie miškininkai linkę pamažinti šakų medžio kamieno apačioje, tai ką jau kalbėti apie gamtos mokslų nesimokiusius žmones.

"Kai kuriuose viešuose Europos parkuose gali pamatyti net lentelę su informacija apie tai, koks čia augalas auga", – supratimų skirtumą dėstė Arboretrumo vedėjas.

Kodėl puošiame egles?

Iš istorinių šaltinių žinoma, kad kažkada į Vokietiją atvykęs šv.Bonifacijus vokiečius pradėjo mokyti Dievo žodžio. Anot legendos, vienuolis, aiškindamas pagonims Šventosios Trejybės paslaptį, panaudojęs amžinai žaliuojančio eglės medžio kūgio formos pavidalą. Priimantys naująjį tikėjimą žmonės ir pradėjo garbinti eglę kaip Dievo medį. Taip eglė tapo senovės pagonių krikščioninimo idėja, simbolizuojančia atsinaujinančio gyvenimo šventę. Ilgainiui Vokietija tapo eglės puošimo lopšiu. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Kalėdų eglutė paminėta 1605 m. Tuomet nežinomas Vokietijos pilietis aprašė medžius, papuoštus "rožėmis, iškarpytomis iš popieriaus, obuoliais, vafliais, auksiniais blizgučiais ir saldainiais". Tačiau mūsų kaimynai latviai tvirtina, kad pirmoji Kalėdų eglutė Rygoje, Rotušės aikštėje, buvo papuošta gerokai anksčiau negu Vokietijoje – 1510 m.