PRIEŠ VĖLINES PRIMENA KAPINIŲ LANKYMO IR TVARKYMO TAISYKLES

Artėjant Visų šventųjų ir Vėlinių dienoms Kauno kapinėmis besirūpinančios savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ specialistai pataria, kaip tinkamai tvarkyti kapavietę. Taip pat primena apie galiojančius ribojimus į kapinių teritoriją įvažiuoti automobiliu.

Įvažiuoti gali ne visi

Dar 2010-aisiais Kauno mieste patvirtintos kapinių lankymo taisyklės, tačiau šią vasarą pradėta taikyti griežtesnė į kapinių teritoriją įvažiuojančių transporto priemonių kontrolė. Įvažiuoti į kapines gali tik tam tikros kategorijos transporto priemonės.

Pagal taisykles į kapinių teritoriją leidžiama įvažiuoti specialiųjų tarnybų transporto priemonėms, vykstant laidojimo ceremonijai, kai vežamas karstas ar urna, kapaviečių statybos leidimus turintiems asmenims ir automobiliams, kuriais važiuoja arba vežami negalią turintys asmenys.

„Kitokios transporto priemonės į kapines įvažiuoti negali. Lankytojai automobilius turi palikti ties kapinėmis įrengtose aikštelėse ir iki kapaviečių eiti pėsčiomis“, – pažymėjo „Kapinių priežiūros“ teisės ir personalo vadovė Justina Gracija Vanžodė.

Lankytojai automobilius turi palikti ties kapinėmis įrengtose aikštelėse ir iki kapaviečių eiti pėsčiomis.

 

Padeda užtikrinti tvarką

Ji nurodė, kad mažesnėse kapinėse žmonės į vidų ir taip nevažiuodavo, tačiau į dideles kapines, kaip Karmėlavos ar Romainių, anksčiau būdavo galima įvažiuoti visiems, nepaisant galiojančių kapinių lankymo ir laidojimo taisyklių.

Tačiau pastebėta, kad didelis automobilių srautas sukuria papildomų problemų. Kapinių takai nepritaikyti prasilenkti ar važiuoti abiem kryptimis, todėl pasitaikydavo atvejų, kad automobiliai apgadindavo svetimas kapavietes, paminklus, šalikelėse sustatytos transporto priemonės niokojo žaliuosius plotus. Todėl, ribojant įvažiavimą į kapinių teritoriją, galima lengviau užtikrinti tvarką ir eismo kontrolę.

„Esame pastebėję, kad ne visi vairuotojai turi gebėjimų apsisukti siauruose kapinių takuose, todėl padaro žalos infrastruktūrai. Gaudavome skundų dėl nudaužtų kapaviečių kampų, sugadintų paminklų. Lietuvoje žmonės tikrai rūpinasi kapavietėmis, skiria tam daug pinigų, todėl mes, kapinių prižiūrėtojai, turime saugoti kapavietes, kad jos nebūtų pažeistos dėl to, jog kažkas nori arčiau privažiuoti“, – kalbėjo J. G. Vanžodė.

Siekiant, kad eismas kapinėse būtų kontroliuojamas, „Kapinių priežiūra“ pradėjo taikyti kontrolę, kuri numatyta taisyklėse.

Yra buvę atvejų, kai atvažiavę tvarkyti kapų žmonės paliko savo automobilį taip, kad pro jį nepravažiavo laidotuvių ceremonijos dalyviai. Kartą prasilenkti negalėjo net greitosios medicinos pagalbos automobilis.

 

„Be to, yra buvę atvejų, kai atvažiavę tvarkyti kapų žmonės paliko savo automobilį taip, kad pro jį nepravažiavo laidotuvių ceremonijos dalyviai. Kartą prasilenkti negalėjo net greitosios medicinos pagalbos automobilis. Kapinių takai iš tiesų siauri, pritaikyti važiuoti tik vienai transporto priemonei ir ties kapavietėmis neįrengta parkavimo vietų“, – pridūrė „Kapinių priežiūros“ atstovė.

Specialistė pažymėjo, kad pėsčiomis į bet kurias Kauno kapines galima laisvai įeiti nepriklausomai nuo kapinių prižiūrėtojo darbo laiko.

„Įėjimo laikas nekontroliuojamas, todėl žmonės gali laisvai ateiti sutvarkyti artimųjų kapų. Ribojame tik įvažiavimą automobiliais“, – nurodė J. G. Vanžodė.

Beje, prieš Visų šventųjų dieną ir Vėlines į Kauno kapines bus galima įvažiuoti automobiliais visiems lankytojams. Tai leis žmonėms patogiai sutvarkyti artimųjų kapus. Tokia tvarka galios dvi savaites. Paskui į kapines vėl bus įleidžiami tik minėtos kategorijos transporto priemonės.

Kapaviečių priežiūra

Nors dvi savaites į Kauno kapines bus galima įvažiuoti automobiliais, kapinių prižiūrėtojai vis tiek ragina neprarasti budrumo ir nepridaryti kitoms kapavietėms žalos. Prie bendros tvarkos gali prisidėti ir keli priminimai, kaip patiems tvarkyti artimųjų amžinojo poilsio vietas.

Primenama, kad ties įrengtais kolumbariumais negalima savavališkai montuoti jokių konstrukcijų. Tvarkant kapavietes taip pat reikia atidumo.

„Kapavietėse negalima sodinti jokių aukštaūgių augalų, kurie vėliau gali nulūžti ir sugadinti greta esančius kapus. Raginame pagalvoti, ar augalai nekels rūpesčių dėl krintančių lapų, ar šakos netrukdys praeiti. Be to, primename, kad yra nustatytas kapavietės plotas, kurio didinti taip pat negalima“, – aiškino J. G. Vanžodė.

Ji patarė kapavietėms tvarkyti rinktis patikimas įmones, nes pasitaiko atvejų, kai žmonės neaišku kam sumoka pinigus, tačiau nepasirašoma jokių sutarčių, tad statytojai laiku nepastato paminklų, neatlieka kitų sutartų darbų. Taip galima ne tik prarasti pinigus, bet ir gerokai nusivilti, kad svarbią dieną artimojo kapas taip ir lieka nesutvarkytas.

Jei žmonės patys dėl tam tikrų priežasčių negali prižiūrėti artimųjų kapų, tokią paslaugą gali užsisakyti savivaldybės įmonėje „Kapinių priežiūra“.

 

Jei žmonės patys dėl tam tikrų priežasčių negali prižiūrėti artimųjų kapų, tokią paslaugą gali užsisakyti savivaldybės įmonėje „Kapinių priežiūra“. Šios savivaldybės įmonės specialistai už mėnesinį 30 eurų mokestį gali prižiūrėti kapus, šluoti nuo jų lapus, atmintinomis dienomis uždegti žvakių ar atlikti kitus tvarkymo darbus. Galima užsisakyti ir vienkartinę kapavietės tvarkymo paslaugą.

„Mes su klientais sudarome oficialias sutartis, jas galima sudaryti ir nuotoliu. Klientams siunčiamos sutvarkytų kapaviečių nuotraukos, ataskaitos apie atliktus darbus. „Kapinių priežiūros“ darbuotojai kas dešimt dienų laisto gėles, ravi, grėbia lapus ir pan.“, – apie tai, kaip patogiai galima prižiūrėti kapus, komentavo „Kapinių priežiūros“ atstovė.

Vis dėlto J. G. Vanžodė pastebėjo, kad „Kapinių priežiūra“ neturi teisės tvarkyti apleistų kapaviečių, kurioms prižiūrėti yra priskirtas konkretus asmuo, todėl ragina žmones, tvarkant artimųjų kapus, šiek tiek prisidėti ir prie kaimyninio kapo gražinimo. Kartais tereikia išrauti piktžolę, kad  bendras vaizdas atrodytų kur kas geriau.

Plečiama infrastruktūra

Kapinių prižiūrėtojai priminė, kad Kauno kapinėse galima rinktis įvairius laidojimo būdus: laidoti karste ar urnoje. Ji gali būti laidojama kapavietėje arba saugoma kolumbariume. Vainatrakio kapinėse įrengtos ir gyvūnų laidojimo vietos, tad ir su jais gali būti tinkamai atsisveikinta.

„Šiuo metu Kauno kapinėse apie 60–65 proc. laidojama urnose, todėl plečiame kolumbariumus Petrašiūnų, Romainių, Seniavos kapinėse. Kadangi laidojimai urnomis populiarėja, natūralu, kad žmonės ieško jiems priimtinų sprendimų, tad kolumbariumai tampa gera alternatyva“, – kalbėjo „Kapinių priežiūros“ teisės ir personalo vadovė.

Vainatrakio kapinės, kurios dabar yra pagrindinės Kauno miesto kapinės, taip pat plečiamos, nuolat investuojama į infrastruktūros gerinimą. „Čia įrengtos vienodo dydžio šeimos kapavietės, palikti vienodi tarpai tarp jų, tad žmones iš tiesų traukia tvarka. Be to, Vainatrakio kapinėse yra ir investicinis kvartalas, kuriame žmonės gali užsisakyti geresnę infrastruktūrą, t. y., jei pageidaujama, aplink kapavietes klojame trinkeles, galime suformuoti ir kapavietės pamatus, tad žmonės, nusprendę artimuosius laidoti čia, ateityje išvengia statybos darbų“, – nurodė J. G. Vanžodė.

„Kapinių priežiūra“ primena, kad nesvarbu, kuriose Kauno kapinėse bus laidojami artimieji, tačiau kapaviečių tvarkymo ir laidojimo klausimais žmonės gali pasikonsultuoti su įmonės specialistais.

Į Kaune veikiančias kapines automobiliu galima įvažiuoti kapinių prižiūrėtojo darbo metu.