Orai pavėlino darbus
Pasak Kauno rajono savivaldybės Kelių ir transporto skyriaus vyr. specialisto Tautvydo Tamošiūno, šiųmetė žiema neturėjo didesnės įtakos didesniam skaičiui duobių atsirasti, akivaizdžių pokyčių, palyginti su ankstesniais metais, nėra. Tačiau oro sąlygos pavėlino darbus: anksčiau jie prasidėdavo kovo pradžioje ir tokiu metu jau artėdavo prie pabaigos ar net būdavo baigti.
Kovo 23 d. devyniose seniūnijose išdaužas lopyti pradėjo nuo praėjusių metų galiojančią sutartį su savivaldybe turėjusi įmonė, dar su dviem sutartys bus sudarytos šiek tiek vėliau.
Užlygins 1,5 ha išdaužų
Kai kuriose vietovėse gatvės ir keliai jau vaduojamos nuo asfalto duobių: jos frezuojamos, pradėta karštojo asfalto gamyba.
Kelių ir transporto skyriaus duomenimis, per visas 25 seniūnijas susidarė maždaug 1,5 ha išdaužų. Daugiausia darbų laukia Domeikavos, Garliavos, Garliavos apylinkių, Karmėlavos, Raudondvario, Ringaudų ir Užliedžių seniūnijose.
„Mums svarbu, kad visuose rajono keliuose ir gatvėse vairuotojai jaustųsi saugiai. Vis dėlto pirmiausia eismo sąlygos bus gerinamos ten, kur jis intensyviausias“, – paklaustas, kam bus teikiamas prioritetas, teigė T. Tamošiūnas.
Prognozuojama, kad visos trys pakaunės keliuose ir gatvėse dirbsiančios įmonės taisyti duobes užbaigs per balandį.
Palyginti su pernai, Kauno rajono savivaldybė skyrė 50 tūkst. eurų didesnį finansavimą – 400 tūkst. eurų. „Atsižvelgta, kad kelių ir gatvių rajone yra daug, apsidrausta spėjant, kad po šaltos ir sniegingos žiemos padariniai gali būti didesni. Kadangi situacija nėra pastebimai blogesnė, didesnė lėšų suma leis pasirūpinti daugiau gatvių pagal seniūnų pateiktą poreikį“, – sakė Kelių ir transporto skyriaus vyr. specialistas.
Nors labiau pasiteisina, kai kelias ar gatvė remontuojama visa ar bent ištisomis atkarpomis, tokiems darbams reikia daug lėšų, todėl išdaužų remontas yra greitoji pagalba siekiant užtikrinti saugesnį ir patogesnį susisiekimą gyventojams.
Iš dviejų pavasarinių kelių ir gatvių infrastruktūros gerinimo darbų prioritetą Kauno rajono savivaldybė teikia duobių remontui, nes padariniai dėl jų būna skaudesni. „Nors skubantiems vairuotojams ir nepatogu, po žiemos suprastėjusiuose žvyrkeliuose galima pasirinkti mažesnį greitį ir skirtingai, nei pataikius į išdaužą, išvengti automobilio apgadinimo“, – argumentavo T. Tamošiūnas.
Mums svarbu, kad visuose rajono keliuose ir gatvėse vairuotojai jaustųsi saugiai. Vis dėlto pirmiausia eismo sąlygos bus gerinamos ten, kur jis intensyviausias.
Laukia kol pradžius
Kai tik pradžius žvyrkeliai, juose taip pat bus galima pamatyti kelių remontininkų. Viena kita žemesnėje vietoje telkšanti bala proceso tikrai nestabdys. Atrodo, žvyravimo ir greideriavimo darbai, palyginti su ankstesniais bežiemiais metais, bus šiek tiek vėlyvesni. Žvyravimo darbus atliks tos pačios įmonės, kurios asfalto keliuose ir gatvėse lopys duobes. Prastesni keliai bus ne tik „pamaitinami“ žvyru, bet ir sutvarkomi kelkraščiai, jei šalia nėra griovelių, jie iškasami, keičiamos ar remontuojamos esamos pralaidos.
„Žvyrkeliuose, kuriuose eismas intensyvus, susiformuoja už važiuojamąją dalį aukštesni kelkraščiai. Dėl to važiuojamojoje dalyje atsiranda lovys, kuriame užsilaiko vanduo. Jis ir daro didžiausią įtaką dangos būklei – išmušamos duobės, jos didėja. Tvarkydami tokius žvyrkelius, kelių remontininkai suneštas žemes nukasa, jei netinkamos naudoti, išveža, suformuoja nuolydžius, kad vanduo nubėgtų“, – darbus vardijo savivaldybės atstovas.
Kai kurios kelio atkarpos bus visiškai padengiamos žvyru, tačiau bus ir tokių, kur jo pilama tik atskirose vietose. Pagal situaciją, darbams naudojamas ne tik greideris, bet ir kita kelių remonto technika.
Šiemet iš 25 seniūnijų aštuonios prašymų atlikti darbus nepateikė, mat sąlygos jų žvyrkeliuose geros, žvyruoti nebūtina. Daugiausia žvyrkelių Kauno rajone yra Vilkijos apylinkių ir Ringaudų seniūnijose. „Iš pastarosios gauta itin daug prašymų, tačiau lėšų negalime skirti vienai seniūnijai, stengsimės būti objektyvūs ir teisingi“, – pabrėžė pašnekovas.
Rikiuojant darbus, pirmumas teikiamas tiems žvyrkeliams, kuriais naudojasi daug gyventojų, važiuoja viešasis transportas, mokyklinis autobusas, kurie neįtraukti į asfaltuotinų sąrašą pagal seniūnaičių sudarytą eilę. Kaip įprastai, darbai prasidės žvyrkeliuose, kuriuose padėtis blogiausia.
Šį pavasarį „pamaitinti“ žvyru suplanuota apie 17 km, pernai – apie 19 km. Šiems darbams Kauno rajono biudžete numatyta tokia pati suma, kaip ir pernai – 400 tūkst. eurų. Nors kasmet išasfaltuojama 7–12 km žvyrkelių, naujų atsiranda sparčiai urbanizuojamose teritorijose. Pernai ilgiausia – 2,5 km – naujai žvyruota atkarpa buvo Vilkijos apylinkių ir Čekiškės seniūnijoje, kas šiemet taikosi į šią poziciją, kol kas dar nežinoma.
Naujausi komentarai