Gausus įvairiais pasirodymais ir nemokamas renginys kauniečiams ir miesto svečiams skirtas lėktuvui „ANBO“ ir Lietuvos aviacijos kūrėjams. Šiam ypatingam Lietuvos istorijos laikotarpiui skirti ir 2025 metai.

Lietuvos karinė ir civilinė aviacija buvo vienas ryškiausių jaunos valstybės modernėjimo, novatoriškumo, kūrybinio ir inžinerinio potencialo įrodymų, įprasmino laisvės ir tobulybės siekį, puoselėtą Lietuvoje 1918–1940 m.

Nuo pirmojo „ANBO“ skrydžio dienos, 1925 metų liepos 14 d. jau nutolome per visą šimtmetį. Tą gražią popietę Antanas Gustaitis Kauno aerodrome išbandė savo pirmagimį „ANBO-I“, nuo kurio ir prasidėjo A. Gustaičio, kaip aviakonstruktoriaus kelias, o taip pat ir visa nuostabioji „ANBO“ istorija.

Šiais metais pagarba atiduodama ir aviatoriams – Jurgiui Dobkevičiui, Steponui Dariui, Stasiui Girėnui, Feliksui Vaitkui, Romualdui Marcinkui, Broniui Oškiniui bei lėktuvų konstruktoriams.

Svetainė plienosparnai.lt, puoselėjanti Lietuvos aviacijos istoriją, skelbia visą jos raidą, ryškų pėdsaką palikusio A. Gustaičio pradžią.

Ganėtinai trumpas – vos 15 metų, buvo Lietuvos aviacijos tėvo, taip įvardijamas A. Gustaitis, kūrybinis kelias, brutaliai nutrauktas sovietinių okupantų. Tačiau tikrai ryškus ir nepaprastai produktyvus.

Per šį trumpą laiką A. Gustaičio suprojektuoti ir Karo aviacijos dirbtuvėse pastatyti devynių skirtingų tipų net 66 ANBO lėktuvai, sukurti tiek pradiniam mokymuisi, tiek treniruotėms, žvalgybai ir kovinėms užduotims atlikti.

„Neįmanoma pervertinti „ANBO“ ir jo kūrėjo indėlio į Lietuvos karybos, o taip pat ir pramonės raidą, tad be galo smagu, kad ANBO vardas nėra tiesiog kažkas lyg ir girdėto iš žilos senovės, o puikiai atpažįstamas tarpukario Lietuvos modernėjimo ir klestėjimo simbolis“ – rašoma svetainėje plienosparnai.lt.

Istorijos mozaika

Prieškario Lietuvos spaudoje žvalgybinius „ANBO“ dengė karinės paslapties skraistė. Bene pirmasis techniškas žvalgybinio „ANBO-41“ aprašymas buvo britų metraštyje „Jane's All the World's Aircraft“ 1938 m., tiesa, labai trumpas – vos dešimties eilučių aprašymas.

Pokario metais šiems mūsų lėktuvams aprašyti trūko didumos faktų, kurie „ilsėjosi“ uždaruose archyvuose, todėl pirmųjų publikacijų apie „ANBO-IV“ ir 41 kuklumas pateisinamas minėtomis priežastimis.

Pirmasis „ANBO-IV“ ir 41 projekcijas publikavo čikagietis E. Jasiūnas. 1977 m. „Kario“ Nr. 8 žurnale ir V. Statkaus knygoje „Lietuvos ginkluotos pajėgos“, išleistoje Čikagoje 1986 m.

Sovietinėje Lietuvoje didžiausia problema buvo ne straipsnio parašymas apie nepriklausomos Lietuvos konstruktorius, o jo publikavimas ir apskritai šios temos legalizavimas.

Tik nuo 1988 m. rudens, gorbačiovinei „perestrojkai“ įsisiūbavus Lietuvoje, visos šios užtvaros sugriuvo.

1992 m. maskvietis M. Chairulinas, surinkęs pas mus žinių apie Lietuvos aviaciją, žurnale „As“ publikavo straipsnį „Krylja Litvy“, kuriame įdėti ir „ANBO-IV“ bei „ANBO-41“ brėžiniai, daryti iš nuotraukų ir smarkokai iškraipantys tikrąsias šių lėktuvų formas, o spalvotos projekcijos perteikia netikroviškas lėktuvų spalvas.

Ši publikacija buvo pirmoji, kurioje išsamiai nagrinėjama „ANBO-IV“ ir „ANBO-41“ sukūrimo, gamybos ir eksploatacijos istorija. Tokia galimybė susidarė straipsnio autoriui išnagrinėjus valstybiniame archyve kelias dešimtis karo aviacijos bylų.

Žvalgo/bombonešio koncepcija

Pagrindinius žvalgybinio lėktuvo parametrus Lietuvos aviakonstruktorius A. Gustaitis apgalvojo dar studijuodamas Paryžiuje 1925–1928 m. Iš kursinių jo darbų fragmentų matyti, kad jis konstravo ir skaičiavo savo žvalgybinio lėktuvo atskirus mazgus dar mokydamasis Prancūzijoje.

Jau nuo savo aviacinės kūrybos pradžios A. Gustaitis buvo monoplanų (viensparnių), mišrios konstrukcijos lėktuvų šalininkas. Tuo metu dar plačiai naudojamus dvisparnius kovos lėktuvus jis laikė nebeturinčiais ateities, o nesant galimybių Lietuvoje gaminti ištisai metalinės konstrukcijos lėktuvus, nusprendė saviesiems daryti bent metalinius liemenis (liemeniui pirmiausiai tenka eksploatacinis poveikis – aut. past.).

Po studijų paskirtas Karo aviacijos parko viršininku ir paleidęs pirmąsias savos konstrukcijos treniruočių ir mokomųjų lėktuvų serijas, 1931 m. rudenį A. Gustaitis pradėjo vadovauti savojo žvalgybinio lėktuvo „ANBO-IV“ prototipo gamybai.

Lėktuvo spalvos

Prasidėjus įvairios paskirties „ANBO“ lėktuvų erai, pasibaigė besaikio individualių lakūnų ženklų tapymo ant lėktuvų dešimtmetis. Lig tol visi orlaiviai mirgėjo drakonais, indėnais, paukščiais, jokeriais, žvaigždžių spinduliais ir kitokiais ryškiais ženklais. Bendras vaizdas daugiau priminė karnavalą, negu karišką vienovę ir drausmę.

Dar nepavyko vienprasmiškai išaiškinti, kas šiam karnavalui nusprendė padaryti galą – ar aukštoji kariuomenės vadovybė, ar A. Gustaitis – iš pradžių kaip Aviacijos parko viršininkas, vėliau – kaip Karo aviacijos viršininkas. Straipsnio autorius linkęs prie pastarojo varianto. Ryškūs individualūs ženklai trukdė maskavimuisi, potencialiai padėjo priešui identifikuoti ir tiesiog suskaičiuoti visus lėktuvus.

„ANBO-IV“ pagrindinė spalva – ryški tamsiai žalia. Ja buvo nudažytas liemuo, sparnų ir horizontalių uodegos plokštumų viršutinė dalis, kilis ir posūkio vairas. Sparnų ir horizontalių uodegos plokštumų apačia – sidabrinė (aliuminio pudros dažai). Spyriai ir variklio žiedas – juodos spalvos.

Lietuvos karo aviacijos ženklai – Vyčio kryžiai buvo piešiami ant abiejų posūkio vairo pusių, abiejų sparnų viršuje ir apačioje. Atsitikdavo, kad žvalgybiniams lėktuvams nebuvo piešiami ženklai sparnų viršuje. Galbūt todėl, kad dislokuojantis pafrontės aikštelėse būtų priešui sunkiau įžiūrimi.

Pats Vyčio kryžius – baltas, apvedžiotas dviem juostomis, – juoda ir išorine balta. Abiejuose liemens šonuose, prie uodegos, užrašas „ANBO-IV“ ir balti dviženkliai lėktuvo numeriai. Daugiau jokių užrašų ant lėktuvų nebuvo. Po 4–5 metų ant „ANBO-IV“ pasikeitė užrašų šriftas.

Istorinis skrydis

Lietuviškų lėktuvų skridimas per Europos šalis – vienas svarbiausiųjų įvykių nepriklausomos Lietuvos aviacijos istorijoje. 1919 m. vykstant kovoms už Nepriklausomybę susikūrusi aviacija ketvirtame dešimtmetyje tapo gerai apginkluota ir organizuota karine jėga.

„ANBO-IV“ – artimajai žvalgybai bei bombardavimui skirtas mišrios konstrukcijos (liemuo iš kniedytų duraliuminio vamzdelių, sparnai –mediniai) drobe dengtas aukštasparnis monoplanas.

Kadangi lėktuvas parodė labai geras skridimo savybes, A. Gustaitis nutarė pademonstruoti jį labiausiai išsivysčiusioms to meto Europos valstybėms. Artėjo ir tam tinkama data – pirmosios istorinio S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą metinės.

Lakūnai A. Gustaitis, Juozas Namikas, Jonas Liorentas, Romualdas Marcinkus, Jonas Mikėnas, Kazys Rimkevičius pristatė Europai „ANBO-IV“.

Šios sudėties grandis serijiniais (pirmos serijos) „ANBO-IV“ lėktuvais, pažymėtais 61,62 ir 63 numeriais, atliko istorinį skridimą.

Jis visai Europai pademonstravo, kad lietuvių dvasia – stipri ne tik vienkartiniais proveržiais, ką patvirtino S. Dariaus ir S. Girėno žygis. Lietuva tuo metu jau buvo pajėgi konstruoti bei gaminti tobulus lėktuvus, juos pilotavo aukščiausios klasės Lietuvoje mokslus baigę lakūnai.