Vogė šilumą

Draugystės g. 5D gyventojai pateko į keblią padėtį. Jie pasakojo, kad nusprendus renovuotis namą, surengta daug susitikimų, pokalbių, kaip viskas turėtų atrodyti. Tik vienas kaimynas Remigijus K. šiam procesui priešinosi nuo pat pradžių, tačiau daugumos balsai lėmė, kad namas buvo pradėtas renovuoti. Dabar kaimynai suprato, kodėl Remigijus K. visus bandė įtikinti, kad renovuoti namo neverta.

Prieš renovacijos pradžią namo administratorius kartu su rangovais turėjo įvertinti butuose esančių gyvatukų ir radiatorių būklę, kad būtų galima suplanuoti darbus.

Specialistai pas Remigijų K. atrado nelegalią šildymo sistemą, kuri buvo prijungta prie radiatorių ir šildė buto grindis. Šių pakeitimų jis nederino nei su kaimynais, nei su šilumos tiekėjais. Kalbinti gyventojai neslėpė, kad šildymo sistema buvo išbalansuota, todėl kai kuriuose butuose būdavo šalta.

"Mūsų inžinieriai, specialistai buvo apsilankę šiame bute ir nustatė, kad nelegaliai šildytos grindys. Jie surašė ir aktą. Visa informacija perduota Energetikos inspekcijai, kartu spręsime ir su "Kauno energija", galbūt bus taikomas kažkoks šilumos kiekio perskaičiavimas", – apie netikėtas radybas Remigijaus K. bute pasakojo "Dainavos būsto" direktorius Valentinas Jerošenka.

Šilumą tiekianti bendrovė "Kauno energija" patikslino, kokios procedūros turi būti atliekamos ir kokios sankcijos laukia, jei užfiksuojama, kad gyventojai nelegaliai šildėsi grindis.

"Už šildomas grindis apmokestinama papildomai. Faktas turėjo būti laiku konstatuotas. Tokiais atvejais iniciatorius yra namo valdytojas. Jis kreipiasi, informuoja ir prašo apmokestinti. Mokestis taikomas nuo kreipimosi mėnesio iki tol, kol tas pats įgaliotas asmuo informuoja, kad pažeidimas pašalintas. Perskaičiavimai vykdomi, tačiau dėl šio konkretaus atvejo atsakyti negalime, nes reikia tikslinti daug aplinkybių", – teigė bendrovės atstovas spaudai Udrys Staselka.

Nebaigtas objektas

Renovaciją atliekantys specialistai tvirtino, kad visi darbai jau juda į pabaigą, iš svarbesnių liko tik sutvarkyti šildymo sistemą, tačiau iškilo nenumatytų kliūčių.

Remigijus K. neleidžia pagal nustatytą projektą atlikti visų darbų ir pakeisti šilumos prietaisus, kurie leistų šilumą reguliuoti pagal poreikius.

Užfiksavus šiurkščius šilumos sistemos pažeidimus, tikėtasi, kad kaimynas sutiks ir be priekaištų leis santechnikams pakeisti radiatorius, kad kiti daugiabučio gyventojai galėtų šaltąjį sezoną sutikti šiltuose namuose. Tačiau vyras staiga kaimynams pareiškė, kad nori įsivesti autonominį šildymą.

"Viskas išlindo, kai pas kitus gyventojus atėjo santechnikai. Paklausus, kada bus įjungtas šildymas, jie man atsakė, kad gal po mėnesio, o gal iš viso nebus įjungtas, nes tas kaimynas neįsileidžia ir jie negali pakeisti radiatorių. Neatlikus darbų jo bute, visa šildymo sistema negali veikti sklandžiai, todėl jie negali priduoti objekto. Mums šildymą įjungė, o kitos laiptinės gyventojams tai padarys gal tik po kelių savaičių", – sakė pirmosios laiptinės gyventojas.

Bijo prarasti paramą

Vis dėlto labiausiai gyventojai nerimauja ne dėl to, kad kaimynas iš visų jų vogė šilumą, bet dėl artėjančių terminų. Daugiabutis pradėtas renovuoti liepą, o jau šio mėnesio pabaigoje visi darbai turėjo būti baigti ir įvertinti atsakingų institucijų.

Dėl kaimyno nenoro bendradarbiauti to padaryti gali būti nesuspėta, o tai reikštų didelius nuostolius.

"Šis atvejis išskirtinis, nes žmogus supranta, kuo rizikuoja, bet save laiko šilumos ūkyje labai išprususiu. Jis turi savo vizijas, tačiau aš vargiai įsivaizduoju, kaip jas įgyvendinti. Galbūt, kai bus įgyvendintas visas projektas, galės inicijuoti kažkokius pakeitimus ir įsivesti kitokį šildymą", – sakė V.Jerošenka.

Pagal galiojančias renovacijos rėmimo programas, iš Vyriausybės lėšų už namo renovaciją gali būti kompensuota 40 proc. visos renovacijos vertės. Jei objektas priduodamas vėliau, nei buvo planuota, jis netenka 5 proc. valstybės paramos ir šias išlaidas reikia padengti iš gyventojų kišenės. Tai patvirtino ir "Būsto energijos taupymo agentūros", atsakingos už valstybės paramos skyrimą renovuojamiems namas, specialistas Virginijus Atkočiūnas. Jis sakė, kad nesvarbu, jog renovuoti pastato nespėta dėl teisminių ginčų – norit gauti visą skiriamą paramą, darbai turi baigtis iki šių metų pabaigos.

"Šio daugiabučio situacija žinoma ir nuolat stebima. Gyventojai gali nesibaiminti – valstybės paramos jie tikrai nepraras", – bandė raminti savivaldybės Būsto valdymo skyriaus vedėjas Kęstutis Miškinis.

"Dainavos būsto" direktorius teigė, kad nepatenkintų renovacija visada pasitaiko, tačiau siekiama su gyventojais susitarti be teismų. Šiuo atveju dokumentai pateikti į Viešojo intereso skyrių, tad greičiausiai teks santykius aiškintis per prokuratūrą.

Su pačiu darbus stabdančiu kaimynu Remigijumi K. "Kauno dienai" susisiekti nepavyko. Kaimynai sakė, kad vyras retai būna šiuose namuose, nes gyvena kitame mieste.

Pasistatė garažus

Be išderintos šildymo sistemos, Draugystės g. 5D namo gyventojai nepasitiki kaimynu, nes jis prie savo dviejų butų, kurie sujungti į vieną, yra pastatęs ir kelis garažus. Šis priestatas ribojasi su pačiu namu. Registrų centre tai įregistruota kaip negyvenama patalpa. Nors garažus pastatė Remigijus K., tačiau už šio priestato renovaciją turi mokėti visi namo gyventojai.

"Tie garažai yra įforminti kaip bendra namo dalis, turi tą patį adresą, todėl suma lygiavertiškai išdalijama visiems gyventojams. Tačiau visi namo gyventojai išlošė dėl to, kad mokestis paskaičiuojamas nuo bendro turimo ploto. Minėtas kaimynas turi 100 kv. m ploto – 60 kv. m užima du sujungti butai ir 40 kv. m garažas. Vadinasi, visiems gyventojams sumažėja bendra renovacijos kaina", – aiškino "Dainavos būsto" direktorius V.Jerošenka.