Kaunas pagal daugiabučių namų renovacijos tempus, Aplinkos apsaugos ministerijos vertinimu, yra vienas aktyviausių Lietuvoje. Savivaldybės Būsto valdymo skyriaus duomenimis, šiuo metu Kaune yra suderinta 300 daugiabučių renovacijos investicinių planų, iš kurių daugiau nei 200 yra pritarę gyventojai.

Atsakingas skyrius

Iki šių metų pabaigos Kaune planuojama atnaujinti 127 pastatus. Sunkiai kelią prasiskynusi daugiabučių renovacija įsibėgėja, tačiau pripažįstama, kad padaryta ir klaidų.

Vasarį Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnai patikrino porą dešimčių renovuojamų daugiabučių ir dėl nustatytų pažeidimų penkioms statybos bendrovėms iškilo grėsmė netekti kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų.

Rūpesčių su statybininkais būta ir Kaune. "M.Riomerio gatvėje teko atsisveikinti su rangovais dėl jų neveiklumo. Ta pati bendrovė yra laimėjusi konkursą renovuoti kitą daugiabutį, tačiau turėdami liūdnos patirties kito namo jiems nebeduosime", – įsipareigojimų netesėjimo atvejus minėjo Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Rabačius.

Pasak pavaduotojo, Savanorių prospekte renovacija įstrigo net neprasidėjusi, nes konkursą laimėjęs rangovas nesugebėjo laiku parengti techninio projekto, pasiruošti ir atlikti darbų. Laimė, tokie atvejai Kaune vienetiniai.

R.Rabačius pabrėžė, kad rangovo darbų atlikimo kontrolei ir kokybei skiriamas ypatingas dėmesys. Kauno savivaldybėje įkurtas specialus Administravimo ir renovacijos poskyris, kuris ir atsakingas už renovacijos procesus.

Įvardytos problemos

"Stebiuosi skaitydamas tokius nusiskundimus, kad sninga visame kvartale, nes pjaustant polistirolą visame kvartale pažyra balti grūdeliai. Tai rodo, kad rangovas taupo pinigus: polistirolą pjausto naudodamas įkaitintą vielą, nors tam yra specialios staklės. Visuomenė gal nežino, tačiau rangovai privalo dirbti taip, kad nepažeistų kitų namų gyventojų interesų", – reikalavimus dėstė R.Rabačius.

Jis neslėpė, kad pasitaiko situacijų, kai konkursą renovuoti daugiabutį laimi vienadienis rinkos drugelis. Tokia bendrovė, tik laimėjusi konkursą, ima ieškoti darbuotojų. Neretai priimami prastą kvalifikaciją turintys asmenys, dirbantys archajiškais metodais. Siekiama kuo mažesnėmis išlaidomis atlikti darbus, neskiriant reikiamo dėmesio jų kokybei. Taip atsitinka dėl viešųjų pirkimų įstatyme numatyto pagrindinio kriterijaus – laimi mažiausią kainą pasiūlęs rangovas.

Aukščiausiu valstybės lygiu įvardyta ir esminė renovacijos problema – investiciniai planai neatitinka techninių projektų. "Buvo manyta, kad procesas bus pigesnis. Dauguma projektų daryti krizės periodu. Tada kainos buvo žemos, darbai buvo graibstomi, daugelis sutiko dirbti už bet kiek, kad tik dirbtų ir išgyventų. Praėjus keleriems metams išaugo atlyginimai, medžiagų kainos, ir tie investiciniai projektai tapo tokie popieriniai. Juos įgyvendinti praktiškai nebuvo norinčiųjų. Rangovai aiškino turintys pridėti savo lėšų jiems įgyvendinti", – sakė R.Rabačius.

Žinojimas ir pareigos

Vieną akcentą turėtų žinoti visi svarstantieji apie renovaciją – tai yra bendras gyventojų ir ją organizuojančių administratorių reikalas. "Per krepšinio rungtynes turime 3 mln. specialistų, o per renovaciją visų butų gyventojai tampa techniniais prižiūrėtojais", – juokavo R.Rabačius, tačiau kiekviename juoke yra dalis tiesos.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas patvirtino, kad renovuojamo namo gyventojai turi reikalauti ataskaitų apie vykstančius procesus. Net neturėtų reikalauti, o pats administratorius turi jas pateikti, kad kuo daugiau aiškumo ir kuo mažiau nepasitikėjimo būtų.

Administratoriaus pareiga pateikti mokėjimo aktus, kurie patvirtintų sutartyje numatytus pinigus. Dar didesnė atsakomybė tenka techniniam prižiūrėtojui. "Tai paprastai būna samdomas žmogus. Jis privalo užtikrinti ir netgi atsako savo turtu, atestatu, licencija. Jis atsakingas, kad darbai būtų padaryti kokybiškai, nes jis pasirašo atliktų darbų aktą", – pabrėžė R.Rabačius.

Renovacija įsibėgėja, tačiau atsiranda kitų rūpesčių. Baigiasi valstybės pinigai. Kol kas projektai remiami 35 proc. ir pusė pinigų skiriama techninei dokumentacijai paruošti. Kitąmet bus skirtas naujas finansavimas ir valstybė rems jau 30 proc. "Dar po metų kitų visai neaišku, ar valstybė bus pajėgi remti. Priklausys ir nuo europinių pinigų, nuo bankų pozicijos, Sanglaudos fondo", – aiškino R.Rabačius. Nespėję į renovacijos traukinį gali likti, kaip sakoma, su nosimi, tačiau viliamasi rasti kitas finansavimo formas.