ROBOTIKOS ASAI KELIAUS Į HIUSTONĄ

Įveikę stipriausius Lietuvoje, Kauno jėzuitų gimnazijos moksleiviai ruošiasi užkariauti pasaulį. Balandį jų laukia robotikos varžybos Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV).

Mažos detalės galia

Viltės Vitkauskaitės, Jono Zalecko, Dovydo Urmelio, Jokūbo Vasiliausko, Mykolo Platūkio, Aurėjos Urniežaitės, Manto Arnašiaus ir dar bent keliolikos Kauno Jėzuitų gimnazijos moksleivių kišenėse, ko gero, slepiasi ne viena lego detalė. Jų turi ir robotikos mokytojas Albertas Juškauskas.

„Klaidinga nuomonė, kad tai yra tiesiog žaislinė detalė. Garsūs inžinieriai iš jų kuria neįtikėtinus dalykus. Tarkime, iš lego detalių surinktas natūralaus dydžio „Bugatti“ važiuoja 20 km/val. greičiu“, – kalbėjo A. Juškauskas, nuo 2013-ųjų Kauno jėzuitų gimnazijos moksleiviams padedantis pažinti mokslo ir technikos sritį, apimančią robotų, robotizuotų sistemų kūrimą ir jų naudojimą.

Mažos detalės galia nė kiek neabejojau. Antai, vilnietis Rokas Miškinis iš lego konstruoja pastatus, o visai neseniai ikonišką Jurgio ir Aleksandros Iljanų namą Kaune jis pasišovė paversti oficialia lego dėlione. Teisininkas iš JAV jau kurį laiką kuria įspūdingas žmonių figūras, o pramogų parkas „Legoland“ iš beveik 60 tūkst. detalių surinko įspūdingą Vindzoro pilį. Kauno Jėzuitų gimnazijos moksleivių darbai savo apimtimi gerokai mažesni, tačiau jų žinutė – galinga.

Savo kurtais robotais jaunuoliai kalba apie ekologiją, planetos tausojimą, atsinaujinančiosios energijos šaltinius ir kitus aktualius dalykus.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Laimėjo bilietą į JAV

Vos prieš kelias savaites trys Kauno Jėzuitų gimnazijos komandos „LITBOT100“, „Golden fishes“ ir LUNAR varžėsi Robotikos akademijos organizuotose nacionalinėse Lietuvos „First Lego Lague“ robotikos varžybose, vykusiose Energetikos ir technikos muziejuje.

Jų metu moksleiviai pristatė savo projektus, orientuotus į tvarios energetikos infrastruktūros plėtrą, ieškojo galimų energetikos problemų sprendimų, plėtojo planetai draugiškos žmonių civilizacijos ateities vizijas, dirbo su skirtingo sudėtingumo įranga, prabilo įvairiomis programavimo kalbomis. Vieni dalyviai demonstravo mokyklose pritaikomą, elektros energiją gaminančią platformą, kiti – unikalų durų varstą ar samanų saulės baterijas, kurios turėtų generuoti elektrą ir padėti Afrikoje gyvenantiems žmonėms.

Vertintojai stebėjo komandų kūrybiškumą ir išradingumą, pristatant inovatyvius projektus, komandines vertybes ir, žinoma, konstrukcijas. Robotų varžybose nepralenkiami buvo Kauno jėzuitų gimnazijos moksleiviai. Susumavus taškus, jie pasidalijo pirmąsias tris prizines vietas, užnugaryje palikę 20 stipriausių komandų iš visos Lietuvos. Komanda „LITBOT 100“, kurią sudarė Viltė, Jonas, Dovydas, Jokūbas, Mykolas, Aurėja ir Mantas, ne tik tapo absoliučia varžybų nugalėtoja, bet ir iškovojo teisę vykti į Hiustoną, kur balandžio 19–22 d. pasaulinėse robotikos varžybose atstovaus Lietuvai. Kasmetis renginys įspūdingas ne tik robotais, bet ir savo masiškumu. Įprastai čia atvyksta keliasdešimt tūkstančių moksleivių, mokytojų, savanorių, rėmėjų ir žiniasklaidos atstovų iš viso pasaulio.

Prireiks ir sėkmės

Įspūdinga gimnazistų pergalė – sėkmė? Anaiptol. Moksleivius link tikslo vedė nuolatinis žinių alkis ir nuoseklus darbas. Tuo metu, kai kiti bendraamžiai pramogavo su draugais, Viltė, Jonas, Dovydas, Jokūbas, Mykolas, Aurėja ir Mantas sėdėjo prie projekto.

„Aš visą laiką tikėjau savo mokiniais. Jūs tai jautėte?“ – A. Juškauskas atsigręžė į komandą nugalėtoją, po pamokų užgulusią užduočių stalą.

Tiesa, kitame etape Hiustone, kuriam šiuo metu įtemptai ruošiasi gimnazistai, vien tik tikėjimo nepakaks. Čia prireiks dar daugiau kūrybiškumo, susitelkimo, žinių ir sėkmės. Fortūnai nusigręžus, robotas, kuris prieš varžybas ant užduočių stalo judėjo manevringai, gali imti ir sustoti. Tai reikštų tik viena – apmaudžią pabaigą. Ne į vienas varžybas komandas lydėjęs mokytojas Albertas prisiminė bent kelias istorijas, kai mokiniams koją kišo ne laiku ir ne vietoje išsinėręs laidas ar keli neapskaičiuoti milimetrai ant užduočių stalo.

Vertina net smulkmenas

Kasmetėse varžybose Teksaso valstijoje jaunieji robotikos asai iš viso pasaulio atsidurs po komisijos didinamuoju stiklu. Moksleiviai turės paruošti inovacijos projektą, vadinasi, sugalvoti problemą, surasti jos sprendimo būdą ir įrodyti komisijai, kad jie yra pranašesni už kitus. Vien žodžių nepakaks – teks pasitelkti ir vaizdines priemones: plakatus, lankstinukus, ženkliukus ir kitą medžiagą. Savaime suprantama, reikės sukurti roboto programą ir pačią konstrukciją.

„Robotas turi veikti ir atlikti tam tikrą užduotį. Nebus programos – robotas nevažiuos. Nebus konstrukcijos – kam reikalinga programa“, – galutinio balo sudedamąsias vardijo Kauno jėzuitų gimnazijos mokytojas A. Juškauskas.

Aš visą laiką tikėjau savo mokiniais. Ar jūs tai jautėte?

Komisija vertina kiekvienos grupės komandines vertybes – darbų pasiskirstymą, bendravimą, gebėjimą reaguoti į kritines situacijas ir jas įveikti. Varžybose, į kurias jau kitą mėnesį vyks gimnazistai, ne mažiau nei užduotis, kurią per numatytą laiką reikia įvykdyti prie užduočių stalo, svarbūs ir kiti dalykai. Tarkime, juodraščio lapai, kuriuos smalsiai varto komisijos nariai. Jiems įdomu matyti, kaip vyko pasiruošimas, komandas atvedęs iki galutinio tikslo.

„Mes visi sutariame puikiai, todėl pykčių nebūna. Diskutuojame daug, nes tik taip randame geriausius sprendimus“, – paklausta, ar juodraščio lapai tokie pat tvarkingi, kokie iš šalies atrodo komandos narių santykiai, atsakė gimnazistė Aurėja.

Veikla: Kauno jėzuitų gimnazijos moksleiviai iš detalių kuria ypatingus robotus. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Tiki savo sėkme

Pergalės skonis kauniečiams nesvetimas – Jėzuitų gimnazijos moksleiviai ant aukščiausiųjų pakylų pasauliniu lygmeniu yra kopę jau ir anksčiau.

Savo mokiniais mokytojas Albertas neabejoja ir šįsyk, tačiau supranta, kad į Hiustoną atvyks stipriausi, todėl kartu su komanda „LITBOT 100“ dirba daugiau nei įprastai. Valandų, praleistų mokykloje po pamokų, nebeskaičiuoja ir moksleiviai, nes šiandien gyvena tomis pačiomis nuotaikomis. Ar pavyks, paaiškės baigiantis balandžiui, tačiau moksleiviai ir jų mokytojas viliasi geriausio scenarijaus.

„Robotika apima viską. Tai ir matematikos, fizikos, biologijos, lietuvių ir anglų kalbų žinios. Ne tik. Tarkime, norint parengti komandos vizualizaciją, ženkliukus, lankstinukus, reikia dailės, –  tačiau svarbiausia, anot robotikos mokytojo, – kūrybiškumas. – Jei esi kūrybiškas, bet kada rasi išeitį.“